Nugaros skausmas yra antras dažniausias nusiskundimas po viršutinių kvėpavimo takų, todėl pacientai kreipiasi gydytis pas gydytoją. Apskaičiuota, kad beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra patyręs juosmens skausmą. Nugaros skausmas, taip pat žinomas kaip
su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, yra skausmo sindromas, kurį sukelia darbas ar veikla, dažniau pasireiškia vyrams. Remiantis COPORD atliktu tyrimu (
Į bendruomenę orientuota reumatinių ligų kontrolės programa) Indonezijoje vyrų nugaros skausmų paplitimas yra 18,2 %, o moterų – 13,6 %. Net 60 % suaugusiųjų jaučia nugaros skausmą dėl sėdėjimo problemų, atsirandančių tiems, kurie dirba arba atlieka veiklą, kurią dažniausiai atlieka sėdėdami. Ilgai sėdint netinkamoje padėtyje gali įsitempti nugaros raumenys ir pažeisti aplinkinius minkštuosius audinius. Jei ši būklė tęsiasi, gali atsirasti spaudimas stuburo diskams, dėl kurių pagalvėlės gali išsikišti ir spausti stuburo nervus. Kai žmogus sėdi, didžiausias krūvis yra 6-7 kartus didesnis nei stovint. Be ilgo sėdėjimo, nugaros skausmą gali sukelti ir kita sunki veikla, pavyzdžiui, sunkių daiktų kėlimas. Keliant žemiau esančius daiktus, dažnai būna neteisinga padėtis. Jei ketinate pakelti objektą, esantį žemiau, pirmiausia turėtumėte pritūpti, o tada pakelti objektą. Priklausomai nuo ligos sunkumo, juosmens skausmu sergantys pacientai gali būti gydomi vaistais, fizioterapija, minimaliai invazinėmis priemonėmis, chirurgija. Esant sunkiais laipsniams, dažniausiai išeitis yra chirurgija. Tačiau daug žmonių, kenčiančių nuo juosmens skausmų, pas gydytojus kreipiasi skundžiasi vidutinio sunkumo skausmais ir nežymiais radiologiniais požymiais, vartojo vaistus nuo skausmo, kai kurie dar ir fizioterapiją, tačiau skundai nepagerėjo. Ši grupė turi minimaliai invazinių galimybių, išskyrus chirurgiją. Minimaliai invazinės procedūros gali būti naudojamos ne tik gydymui, bet ir kaip diagnostika, siekiant užtikrinti, kad galima skausmo kilmė nėra dėl inkstų, šlapimo pūslės, lytinių organų, apatinio virškinimo trakto ar apatinių galūnių sutrikimų. Viena iš plačiausiai naudojamų minimaliai invazinių procedūrų yra
uodeginio epidurinio nervo blokada. Šis veiksmas atliekamas suleidžiant vaistą tiesiai į pažeistą nervo sritį. Veiksmas gali būti kartojamas, jei pacientas per tam tikrą laiką patiria tą patį nusiskundimą. Tikimasi, kad po šio veiksmo bus galima sumažinti paciento skausmo laipsnį ir nuskausminamųjų vaistų vartojimą, kurie ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos skrandžiui. Pacientus, sergančius juosmens skausmu, pirmiausia turi ištirti neurologas, prieš nustatydamas, ar būtinos minimaliai invazinės priemonės, ar ne. Šį veiksmą galima atlikti ligoninėje su visa įranga. Todėl nedelsdami kreipkitės į gydymą, jei kenčiate nuo nugaros skausmo. Nuolatinis vaistų vartojimas ne visada yra išeitis.
