Ne paslaptis, kad plastiko naudojimas kenkia aplinkai ir sveikatai. Nebenaudojamas plastikas taps plastiko atliekomis, o jų šioje žemėje nėra mažai. Skirtingai nuo kitų atliekų, kurias gali lengvai suskaidyti dirvožemyje esantys mikroorganizmai, plastiko atliekos turi ilgą anglies grandinę, todėl natūraliai suskaidyti prireikia šimtų ar net tūkstančius metų. Per tą laiką plastiko atliekos ir toliau bus šiukšlės, teršiančios žemę. Taigi, kokios yra plastiko rūšys ir kokią įtaką plastiko atliekos daro mūsų sveikatai?
Plastiko rūšys, kurios taps plastiko atliekomis
Štai keletas plastiko rūšių, kurios paprastai teršia mūsų aplinką:
1. Polietilenas Tereftalatas (PET arba PETE arba poliesteris)
PET dažniausiai naudojamas maisto ir gėrimų pakavimui, nes jis gali neleisti deguoniui patekti į vidų ir sugadinti produktus. Nors PET paprastai gali būti perdirbamas pakartotiniam naudojimui, jis vis tiek laikomas pavojingu sveikatai jį naudojant. Šio tipo plastike yra stibio trioksido, kuris yra kancerogenas, galintis sukelti vėžį gyvuose audiniuose. Veikiant šilumai, šie junginiai gali patekti į viduje esantį turinį ir yra pavojingi mums vartoti.
2. Didelio tankio polietilenas (HDPE)
HDPE paprastai naudojamas kaip plastikiniai maišeliai apsipirkti, pieno talpyklos, sultys, šampūno buteliai ir vaistų buteliai. HDPE laikomas saugesniu maisto ir gėrimų naudojimu, nes jo struktūra laikoma stabilesne nei PET. Tačiau keli tyrimai parodė, kad HDPE gali išskirti į estrogenus panašias chemines medžiagas, kurios gali sutrikdyti hormonų sistemą.
3. Polivinilchloridas (PVC)
PVC dažniausiai naudojamas žaisluose, lizdinėse plokštelėse, plastikinėje plėvelėje ar ploviklių buteliuose. PVC arba vinilas tapo antruoju plačiausiai naudojamu plastiku pasaulyje po polietileno plastikų grupės. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad PVC kelia rimtą pavojų sveikatai. Priežastis ta, kad šiame plastike yra įvairių toksiškų cheminių medžiagų, tokių kaip bisfenolis A (BPA), ftalatai, švinas, dioksinai, gyvsidabris ir kadmis, kurie gali sukelti vėžį. Taip pat gali kilti kitų problemų, tokių kaip alerginiai simptomai vaikams ir žmogaus hormonų sistemos sutrikimai. PVC yra sunkiai perdirbamas, todėl šio plastiko naudojimo reikėtų visiškai vengti.
4. Low-tankio polietilenas (LDPE)
Polietilenas yra plačiausiai naudojama plastikų grupė pasaulyje. Šio tipo plastiko cheminė struktūra yra pati paprasčiausia, todėl jį labai lengva ir pigu apdoroti. Nors keli tyrimai parodė, kad LDPE taip pat gali turėti įtakos žmogaus hormonų sistemai, LDPE laikomas saugesniu plastiko pasirinkimu maistui ir gėrimams. Deja, tokio tipo plastiką gana sunku perdirbti.
5. Polipropilenas (PP)
Šio tipo plastikas yra tvirtesnis ir atsparesnis karščiui, PP plačiai naudojamas karšto maisto indams. Jo stiprumo kokybė yra tarp LDPE ir HDPE. PP plačiai naudojamas kaip maistinė plėvelė, kaip sauskelnių sudedamoji dalis ir vienkartinės higieninės servetėlės. Kaip ir LDPE, PP laikomas saugesniu plastikiniu maistu ir gėrimais. Nepaisant daugybės privalumų, PP nėra perdirbamas, taip pat manoma, kad jis žmonėms sukelia astmą ir hormoninius sutrikimus.
6. Polistirenas (PS)
Polistirenas yra polistirolo putplastis, kurį dažniausiai randame kaip maisto indus, kiaušinių dėžutes, vienkartines maisto talpyklas, taip pat dviračių šalmus. Veikiant karštam maistui ir aliejui, PS gali išskirti stireną, kuris laikomas nuodu smegenims ir nervų sistemai. Šie junginiai taip pat gali paveikti genus, plaučius, kepenis ir žmogaus imuninę sistemą. PS taip pat turi mažą perdirbimo lygį. [[Susijęs straipsnis]]
Perdirbto plastiko atliekų poveikis
Idealiu atveju įvairių tipų plastikas, kai jie nenaudojamas, bus perdirbamas arba pašalinamas deginant. Tačiau plastiko keliami pavojai tuo nesibaigia. Deginant plastiko atliekas, susidarys toksiškos medžiagos, tokios kaip švinas ir gyvsidabris. Tada degimo likučiai pateks į orą, vandenį ir dirvožemį, o tai gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Tiesioginis ar netiesioginis šių toksinių medžiagų poveikis gali sukelti įvairius padarinius, tokius kaip vėžys, nervų, reprodukcinės ir hormonų sistemos pažeidimai. Naujausi tyrimai, kuriuos paskelbė
žurnalas Science Advances apžvelgiama pirmoji pasaulinė visų kada nors pagamintų plastikų analizė. Remiantis jų ataskaita, iš 8,3 milijardo tonų pagaminto plastiko 6,3 milijardo tonų tapo plastiko atliekomis. Iš to kiekio perdirbta tik 9 proc. Net 79 procentai kaupiasi sąvartynuose arba išmetami į lauką kaip atliekos. Galiausiai didžioji dalis šių atliekų pateks į vandenynus kaip galutinio šalinimo vietą. Aplinkos inžinierės Jennos Jambeck surinktais duomenimis, pati Indonezija pagamino 3,22 mln. tonų plastiko atliekų. Iš jų apie 0,48–1,29 mln. tonų užteršė vandenynus. Šios atliekos labai pavojingos jūrų gyvūnams, nes plastiką jie sumaišys su maistu ir galiausiai jį sunaudos. Plastikinės atliekos, patekusios į jūros gyvūnų virškinamąjį traktą, gali sukelti kvėpavimo obstrukciją, dėl kurios šie jūrų gyvūnai miršta. Be jūros gyvūnų, gali nukentėti ir žmonės. Neseniai Austrijos mokslininkų grupė savo tyrimais atskleidė faktą, kad mikroplastikai, kurie yra mažos dalelės, susidarančios dėl plastiko irimo, iš tikrųjų kaupiasi žmogaus išmatose. Tai reiškia, kad jūrų gyvūnams suėdus plastiko atliekas, žmonės jas praryja per jūroje laimikį, pavyzdžiui, žuvį, krevetes ir kitas jūros gėrybes. Kaip plačiai paplitęs plastiko atliekų poveikis gyvų būtybių gyvenimui. Todėl aukščiau pateiktas paaiškinimas gali mums priminti, kad visada reikia tausoti aplinką mažinant plastiko naudojimą ir stropiai perdirbant. Jei to išvengti neįmanoma, būkite išmintingi rinkdamiesi plastiko rūšį. Nuo šiol gyvenkime sveikai be plastiko!
