Ar kada nors jautėte, kad esate už savo kūno ribų ir netgi atrodėte tai pastebėjęs? Galite manyti, kad tai tik sapnas, bet galbūt turite depersonalizacijos sutrikimą. Peržiūrėkite visą paaiškinimą žemiau.
Kas yra depersonalizacija?
Depersonalizacija yra asmenybės sutrikimas, kuris paveikia jūsų ryšį su savimi, todėl jaučiatės atskirti nuo kūno ir proto. Šis asmenybės sutrikimas gali priversti jus jaustis, kad nesate tikras. Depersonalizacija paprastai įvyksta tada, kai žmogus jaučia, kad jo siela yra atitrūkusi nuo kūno. Žmonės, patyrę šį sutrikimą, pajus, kad yra už kūno ribų ir stebi savo kūną, arba jausis taip, lyg sapnuotų. Tiksliai nežinoma, kas sukelia depersonalizacijos sutrikimą. Tačiau ši būklė dažnai siejama su dideliu stresu ar traumomis, pvz., prievarta, nelaimingais atsitikimais, smurtu ir kitais, kuriuos asmuo patyrė ar matė. Be to, tam įtakos gali turėti ir biologiniai bei aplinkos veiksniai. Tam tikrų vaistų, pvz., haliucinogenų, ketamino, šalavijų ir marihuanos, vartojimas taip pat gali sukelti simptomus, labai panašius į depersonalizaciją.
Depersonalizacijos požymiai
Depersonalizacija gali trukti kelias minutes ar net metus. Jei tai vyksta per ilgai arba per dažnai, ši būklė tikrai gali trukdyti jūsų gyvenimui. Jūsų veikla ar socialiniai santykiai gali būti chaotiški. Galimi nuasmeninimo požymiai:
1. Jausmas už savo kūno ribų
Žmonės, kurie yra nuasmeninti, dažnai jaučiasi tarsi už savo kūno ribų. Kartais taip pat pažvelgi į viršų ir stebi tai iš viršaus. Taip pat jautiesi taip, lyg sapnuoji.
2. Jautiesi atskirtas nuo savęs, tarsi būtum svetimas
Jūsų kūnas jaučiasi sau svetimas, net tuščias ir negyvas. Tai tikrai gali priversti jus jaustis atskirtu nuo savęs.
3. Protas ar kūnas sustingęs, tarsi visi pojūčiai būtų išjungti
Kai kurie šiuo sutrikimu sergantys žmonės taip pat praranda pojūčius, tokius kaip lytėjimas, skonis ir kvapas. Net iki to, kad save sugnybti, pliaukštelėti ar daužyti, kad tik pamėgintų vėl jaustis normaliai.
4. Venkite žiūrėti į veidrodį
Žiūrėdamas į veidrodį nejauti ryšio su savimi. Kai matai savo atspindį, tu stengiesi jo vengti. Kai kurie žmonės net vengia kitų dalykų, pavyzdžiui, leisti laiką su žmonėmis.
5. Jauskitės kaip robotas
Kartais žmonės, turintys depersonalizacijos sutrikimų, jaučiasi tarsi robotai. Jis valdo savo judesius ir mintis iš išorės. Be to, jis taip pat linkęs nejausti emocijų net artimiausiems žmonėms.
6. Galvojimas, kad tavo prisiminimai priklausė kažkam kitam
Taip pat gali būti sunku prisiminti dalykus kasdieniame gyvenime, priimti naują informaciją ir patirti painiavą. Be to, jūs taip pat nejaučiate emocinio prisirišimo prie savo atminties ir netgi jaučiatės nutolę taip, kad manote, kad galbūt prisiminimas nepriklauso jums.
7. Jauti, kad kažkas negerai
Esate tikras, kad nesate kliedesinis, ir žinote, kad kažkas su jumis tikrai negerai. Dėl to galite jaustis labai sutrikę ir jums reikės pagalbos. Žmonės, patyrę šį sutrikimą, gali tapti labai prislėgti, nerimauti, panikuoti ir net bijoti išprotėti. Jei jaučiate, kad tai patiriate, nedelsdami kreipkitės pagalbos į psichologą ar psichiatrą, kuris galėtų tinkamai tai išspręsti. [[Susijęs straipsnis]]
Susidoroti su depersonalizacijos sutrikimu
Daugeliu atvejų depersonalizacijos simptomai laikui bėgant išnyks. Gydymo dažniausiai prireikia tik tuomet, kai sutrikimas yra ilgalaikis, kartojasi arba simptomai stipriai paveikia kasdienę veiklą. Gydymo tikslas – įveikti visus su sutrikimu susijusius stresus. Tinkamas gydymas taip pat priklauso nuo asmens ir simptomų sunkumo. Galimi depersonalizacijos sutrikimo gydymo būdai:
1. Psichoterapija
Šioje terapijoje naudojami psichologiniai metodai, skirti padėti žmogui atpažinti ir perteikti savo mintis ir jausmus apie psichologinius konfliktus, vedančius į depersonalizaciją. Paprastai naudojama psichoterapijos rūšis yra kognityvinė terapija.
2. Narkotikai
Medikamentai vartojami tik tuo atveju, jei šiuo sutrikimu sergantis asmuo taip pat serga depresija ar nerimu. Antipsichoziniai vaistai taip pat kartais naudojami siekiant palengvinti chaotiškas mintis, susijusias su depersonalizacija.
3. Kūrybinė terapija
Kūrybinė terapija per meną ar muziką leidžia sergantiesiems saugiai ir kūrybiškai tyrinėti bei išreikšti savo mintis ir jausmus.
4. Klinikinė hipnozė
Ši hipnotizuojanti gydymo technika atliekama intensyviai atsipalaidavus, susikaupus ir sutelkus dėmesį, kad žmogus galėtų tyrinėti mintis, jausmus ir prisiminimus, paslėptus nuo jo sąmonės. Be šių įvairių gydymo būdų, labai reikalinga ir šeimos parama, kad depersonalizacijos sutrikimą turintys žmonės galėtų greitai pasveikti. Nėra nieko blogo, jei šeima apie šį sutrikimą sužino daugiau.
