Žinoma, šiame pasaulyje yra žmonių, kurie mano esantys protingi. Psichologijoje žmones, kurie mano esą protingi, gali paveikti Dunning-Kruger efektas. Žmonės, patyrę šį poveikį, jausis pranašesni savo žiniomis ir gebėjimais. Tačiau jis nesuvokė, kad jo žinios ir gebėjimai vis dar gerokai žemesni už kitų žmonių.
Kas yra Dunning-Kruger efektas?
Dunning-Kruger efektas yra kognityvinis šališkumas arba klaida vertinant ir mąstant apie savo gebėjimus. Žmogus tiki, kad yra protingesnis ir pajėgesnis, nei yra iš tikrųjų. Taip nutinka todėl, kad prastos savimonės ir žemų pažintinių gebėjimų derinys verčia jį pervertinti savo sugebėjimus. Žmonės, turintys Dunning-Kruger efektą, ilgai kalbės apie temą ir pareišks, kad yra teisūs, o kitų žmonių nuomonė yra klaidinga. Net jei atrodo, kad kitiems žmonėms tai neįdomu, apie ką jis kalba, jis ir toliau burbės ir ignoruos savo nežinojimą. Šį poveikį pirmą kartą aprašė du socialiniai psichologai, būtent Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris. Daugelio tyrimų metu žmonės, kurie blogai atliko gramatikos, humoro ir logikos testus, įvertino save kaip turinčius aukštesnius gebėjimus, o kitus – kaip labai prastus. Tiesą sakant, dėl menkų žinių ar gebėjimų jis negali atpažinti kitų įgūdžių ir kompetencijos, todėl jis nuolat mato save geresniu, gabesniu ir labiau išmanančiu. Be to, jis taip pat negali pripažinti savo klaidų. [[Susijęs straipsnis]]
Dunning-Kruger efektas
Paprastai žmonės, turintys Dunning-Kruger efektą, turi didžiulį pasitikėjimą savimi. Kai jis turi informacijos tam tikra tema, jis jaučiasi labai gerai išmanantis ir tampa ekspertu. Jis taip pat gali patikėti klaidinga informacija ir užtikrintai ją perduoti kitiems. Dunningas ir jo kolegos atliko eksperimentą, užduodami dalyviams klausimų apie politikos, biologijos, fizikos ir geografijos terminus. Taip pat įterpti terminai, kurie yra išgalvoti ir neturi reikšmės. Tačiau apie 90 % dalyvių teigė supratę dirbtinius terminus. Jei nebus tikrinama, Dunning-Kruger efektą patiriančių žmonių klaidinga informacija gali išplisti ir sukelti neramumų. Šis reiškinys gali pasireikšti bet kur įvairiose srityse. Be to, jis taip pat gali tiesiogiai išsakyti ar priimti sprendimus. Kai kas nors turi minimalių žinių apie ką nors, tai iš tikrųjų atrodys paprasta, todėl jam lengva ką nors pasakyti. Deja, žmonės su Dunning-Kruger efektu nėra lengvai kritikuojami, nes mano, kad yra teisūs.
Kaip išvengti Dunning-Kruger efekto
Štai ką turėtumėte padaryti, kad išvengtumėte Dunning-Kruger efekto ir gautumėte realų savo sugebėjimų įvertinimą:
Mokykitės ir praktikuokite toliau
Užuot jautę, kad žinote viską apie temą, gilinkitės. Įgydami daugiau žinių, tuo didesnė tikimybė, kad suprasite, kad dar daug ko reikia išmokti. Tai gali atremti tendenciją galvoti apie save kaip apie ekspertą.
Paklauskite kitų nuomonės
Kita strategija Dunning-Kruger efektui įveikti yra prašyti kitų nuomonės ir konstruktyvios kritikos. Nors kartais gali būti sunku išgirsti, atsiliepimai gali padėti suprasti, kaip kiti suvokia jūsų sugebėjimus.
Net jei sužinojote daugiau ir gavote atsiliepimų iš kitų, pabandykite savęs paklausti, ar tai, ką žinote, yra teisinga. Tai daroma siekiant panaudoti savo tikėjimą ir tikėjimą tuo, kas yra teisinga, kad nebūtų pateikta klaidinga informacija. Pradėkite pratinti tai daryti. Jausti, kad turi geresnius gebėjimus ar žinias nei kiti žmonės, tikrai nėra gerai, ypač jei realybė gerokai kitokia.
