Jei kas nors labai bijo šunų, jis gali turėti kinofobiją. Jų siaubas skiriasi nuo įprastos baimės tuo, kad yra neracionalus ir kartojasi vėl ir vėl. Ši fobija ne tik nepatogu bendrauti su šunimis, bet ir gali trukdyti kasdienei veiklai. Šis fobijos tipas patenka į specifinę gyvūnų kategoriją. Net vien pagalvojus ar žiūrint į šunų nuotraukas gali atsirasti nepaprastų simptomų, tokių kaip galvos skausmas ir kvėpavimo pasunkėjimas.
Kinofobijos simptomai
Skirtingi asmenys, skirtingi simptomai, kuriuos patiria kinofobija sergantys žmonės. Simptomai gali būti fiziniai arba emociniai, būtent:
- Sunku kvėpuoti
- Labai greitas pulsas
- Krūtinė jaučiasi įtempta
- Kūno drebulys
- Galvos skausmas
- Pilvo skausmas
- Per didelis prakaitavimas
- Jauti poreikį pabėgti iš esamos padėties
- Panikos priepuolis
- Prarado kontrolę
- Jaučiasi, kad apalpsi arba numirsi
- Jaučiasi bejėgis baimės akivaizdoje
Vaikai, turintys kinofobiją, taip pat gali verkti iš baimės, patirti pykčio priepuolius arba prisirišti prie savo globėjų ir tėvų.
Kinofobijos priežastys
Kartais nėra lengva tiksliai prisiminti, kada žmogus pradėjo bijoti ar turėti tam tikrą fobiją. Kai kurie rizikos veiksniai, galintys sukelti kinofobijos atsiradimą, yra šie:
Bloga patirtis su šunimis praeityje, pavyzdžiui, persekiojimas ar įkandimas, gali būti pradinis taškas, kai žmogus pradeda bijoti šunų. Tokia traumuojanti situacija gali trukti ilgai.
Fobijos gali pasireikšti nuo vaikų iki suaugusiųjų. Kai kuriais atvejais pasitaiko ir specifinių fobijų, kurios pirmą kartą pasireiškė vaikui sulaukus 10 metų arba tik sulaukus pilnametystės.
Artimiausia aplinka, būtent šeima, taip pat gali turėti įtakos šunų baimei. Jei yra šeimos narys, kuris labai bijo šunų, laikui bėgant gali atsirasti supratimas, kad šunys yra baisūs gyvūnai. Informacija, gauta skaitant ar naujienose, taip pat savaime gali sukelti baimę. Bet kokia įtaka iš bet kurios vietos gali paskatinti žmogų patirti kinofobiją. [[Susijęs straipsnis]]
Kaip atskirti nuo įprastos baimės?
Žmonės, kurie bijo šunų, yra gana dažni. Kad būtų galima diagnozuoti asmenį, turintį tam tikrą fobiją, bent jau simptomai turi būti 6 mėnesius ar ilgiau. Norėdami atskirti kinofobiją nuo paprastų šunų baimės, turite paklausti savęs:
- Ar darau viską, kad išvengčiau situacijų, kai galiu susidurti su šunimi?
- Ar aš iš karto išsigandau ar panikuoju, kai esu šalia šuns ar tiesiog apie tai galvoju?
- Ar suprantu, kad ši baimė yra rimta ir neracionali?
Jei atsakymas į kai kuriuos iš aukščiau pateiktų klausimų yra teigiamas, tuomet galite pasikonsultuoti su gydytoju, kad įsitikintumėte. Vėliau gydytojas taip pat paprašys socialinės istorijos ir kitų simptomų.
Kinofobijos gydymas
Psichologinė terapija kaip būdas įveikti kinofobiją Kinofobija sergantiems žmonėms yra daug gydymo galimybių, pavyzdžiui:
Šis kognityvinės elgesio terapijos tipas yra labai veiksmingas gydant specifines fobijas. Paprastai reikia 1–4 seansų su terapeutu, kad pajustų simptomų pagerėjimą. Be to, yra ir poveikio terapijos forma, kai palaipsniui susiduriama su baimės šaltiniu. 2003 m. atliktas tyrimas parodė, kad 82 žmonės, sergantys kinofobija, išbandė ekspozicijos terapiją
įsivaizduojamas. Jie buvo paprašyti dalyvauti terapijos seansuose ir bendrauti su šunimis prie pavadėlio. Kai kurie kiti dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti sąveiką su šunimi jį demonstruojant. Dėl to visi dalyviai jautė, kad būklė po ekspozicijos žymiai pagerėjo, tiek reali, tiek įsivaizduojama. Atkūrimo rodiklis yra 73,1%.
Žmonėms, turintiems sunkesnių fobijų, trumpalaikiam vartojimui gali būti skiriami ir papildomi vaistai. Vaisto tipas gali būti:
beta blokatoriai kad adrenalinas nesukeltų tokių simptomų kaip greitas širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis ir drebulys. Be to, gali būti skiriami raminamieji vaistai, kad atsipalaiduotumėte baisioje situacijoje. Tačiau, žinoma, reikia būti atsargiems, nes toks vaistas gali sukelti priklausomybę. [[Susijęs straipsnis]]
Pastabos iš SehatQ
Žmonėms, turintiems lengvą kinofobiją, atsipalaidavimo ir meditacijos metodai gali būti būdas labiau kontroliuoti atsaką į baimės šaltinį. Joga ar kita fizinė veikla taip pat gali ilgainiui kontroliuoti fobijas. Tačiau nėra nieko blogo pasikonsultuoti su ekspertu, jei fobija pakankamai stipri. Kognityvinė elgesio terapija ir kitos terapijos rūšys paprastai yra veiksmingos baimei kontroliuoti. Jei nekontroliuojama, fobijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip:
nuotaikos sutrikimai, piktnaudžiavimo narkotikais, iki atsiradimo
savižudiškos mintys. Tolesnėms diskusijoms apie kinofobijos komplikacijų riziką,
paklauskite gydytojo tiesiai SehatQ šeimos sveikatos programėlėje. Atsisiųskite dabar adresu
„App Store“ ir „Google Play“..
Psichologinė terapija kaip būdas įveikti kinofobiją Kinofobija sergantiems žmonėms yra daug gydymo galimybių, pavyzdžiui: 
