Stresą gali jausti kiekvienas. Tai gali turėti įtakos mūsų gyvenimui. Streso simptomus galite pastebėti pavargę ar užsiėmę darbu, tvarkydami finansus ar drausmindami vaiką. Stresas gali atsirasti visur. Per didelis stresas tikrai gali jus susirgti tiek psichiškai, tiek fiziškai. Pirmas dalykas, kurį galite padaryti norėdami suvaldyti stresą, yra žinoti simptomus. Tačiau žinoti streso simptomus gali būti sunkiau, nei jūs manote. Kai kurie žmonės gali susitaikyti su patiriamu stresu, kai kurie nežino, kad patiria stresą.
Kas yra stresas?
Stresas – tai natūrali organizmo reakcija, kai jis jaučia pavojų.Stresas – tai kūno reakcija, atsirandanti, kai susiduriame su pavojinga situacija arba tai, kas yra tikra ir jaučiama. Esant grėsmei, jūsų organizme vykstančios cheminės reakcijos verčia jus veikti, kad kas nors neįvyktų. Ši reakcija geriau žinoma kaip
„kovok arba bėk“ arba atsakas į stresą. Šios reakcijos metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis, padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, pakyla kraujospūdis. Yra daug dalykų, kurie gali sukelti stresą, ir ne visi, kurie patiria stresą, turi tas pačias priežastis. Nes kiekvieno reakcija į kažką gali būti skirtinga. Vienas dalykas, dėl kurio galite prislėgti, nebūtinai privers kitus jausti stresą, ir atvirkščiai.
Streso simptomai, kuriuos reikia atpažinti
Sunkumai susikaupti – vienas iš streso simptomų Streso simptomai gali pulti iš visų gyvenimo pusių. Stresas ne tik verčia atrodyti nusiteikęs ar turėti daug minčių, bet ir gali paveikti įvairius aspektus, tokius kaip emocijos, elgesys, mąstymo įgūdžiai ir fizinė sveikata. Štai streso simptomai, kuriuos galbūt jautėte sąmoningai arba ne.
1. Streso simptomai iš emocinės pusės
- Lengvai neramus, nusivylęs ir nuotaikingas
- Jaučiuosi priblokštas, sunku susivaldyti
- Sunku nuraminti protą
- Jaučiasi vienišas, bevertis ir prislėgtas
- Užsirakink
2. Streso simptomai iš pažintinės pusės
- Lengva pamiršti
- Negali susikaupti
- Per daug nerimauji dėl visko
- Negali teisingai įvertinti daikto ar įvykio gero ir blogo
- Dažnai galvoja neigiamai
- Nerimas arba visada įsitempęs
Taip pat skaitykite: Žinant apie besišypsančią depresiją, kai psichikos sutrikimų turintys žmonės atrodo laimingi3. Fizinio streso simptomai
- Nesijaudinęs
- Galvos skausmas
- Skrandžio skausmas, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir pykinimą
- Raumenų skausmas ar skausmas
- Krūtinės skausmas ir greitas širdies plakimas
- Nemiga
- Dažni peršalimai
- Sumažėjęs seksualinis potraukis
- Nervingas ir drebulys, spengimas ausyse
- Prakaituotos kojos ir rankos
- sausa burna
- griežiant dantimis
4. Streso simptomai, turintys įtakos elgesiui
- Apetito pokyčiai, gali būti mažiau valgymo ar persivalgymo
- Atidėliojimas ir net atsakomybės vengimas
- Padidėjęs alkoholio, cigarečių ar narkotikų vartojimas
- Pasižymi nervingu elgesiu, pavyzdžiui, nagų kramtymu, neramumu ir dažnu žingsniavimu
- Miegoti per daug arba visai nemiegoti
- Laikytis atokiai nuo artimiausių žmonių
Neprivalote patirti visų aukščiau išvardintų simptomų, kad būtumėte vadinamas stresą patiriančiu asmeniu. Kiekvienas žmogus patirs skirtingus streso simptomus ir net kai kuriems žmonėms simptomai nebus akivaizdūs. Taigi, svarbu tai aptarti su psichologu ar psichiatru.
Kaip atsikratyti susikaupusio streso
Pratimai veiksmingai mažina stresą Yra keletas paprastų būdų, kaip sumažinti stresą, pavyzdžiui:
1. Sportas
Reguliari mankšta yra vienas iš galingiausių būdų sumažinti stresą. Mat su fizine veikla smegenys bus skatinamos gaminti daugiau endorfinų, kurie yra laimės hormonas, ir slopina hormono kortizolio, kuris yra streso hormonas, gamybą.
2. Leiskite laiką su artimiausiais žmonėmis
Palaikymas iš artimiausių žmonių, pavyzdžiui, šeimos ir draugų, gali padėti jums išbristi iš sunkių momentų, įskaitant besikaupiantį stresą. Susibūrę su mylimais žmonėmis jausitės
jausmas, kad kažkam priklausaiarba jaučiasi vienišas. Tiesą sakant, manoma, kad susibūrimas su artimaisiais priverčia smegenyse išskirti daugiau oksitocino – hormono, kuris veikia kaip natūralus stresą mažinantis žmogus. Tyrimų duomenimis, tiek vyrai, tiek moterys, neturintys daug socialinių ryšių, turi didesnę depresijos ir nerimo sutrikimų riziką.
3. Sumažinkite kofeino vartojimą
Kofeinas yra sudedamoji dalis, priklausanti stimuliatorių grupei. Taigi, jei vartojate per daug, jūsų širdies susitraukimų dažnis padidės ir jausitės nervingi ir nerimauti. Laikui bėgant ši būklė gali sukelti stresą. Taigi sumažinkite kasdienį kofeino suvartojimą.
Taip pat skaitykite: 9 kofeino pavojai, jei jo suvartojama per daug4. Klausykitės raminančių dainų
Įrodyta, kad lėto ir atpalaiduojančio tempo raminančių dainų klausymas padeda sumažinti kraujospūdį ir sumažinti streso hormonų gamybą organizme. Galite rinktis iš klasikinės muzikos ar muzikos su gamtos garsais, tokiais kaip lietus, paukščių čiulbėjimas ar tekantis vanduo.
5. Giliai įkvėpkite
Gilus įkvėpimas ir lėtas iškvėpimas padės sumažinti streso lygį organizme. Kadangi dėl šio kvėpavimo pratimo pulsas sulėtės ir sulėtės, todėl jausitės ramesni ir ramesni.
6. Aromaterapinių žvakių uždegimas
Įkvėpkite aromaterapinių žvakių, įrengtų su
eteriniai aliejaipavyzdžiui, levandos, rožės,
sandalmedis,iki ramunėlių, gali suteikti ramybės jausmą. Manoma, kad šis žingsnis sumažina nerimo lygį ir padeda geriau miegoti.
7. Rašyti dienoraštį
Dienoraštis ar žurnalas apie savo kasdienę veiklą gali padėti atsipalaiduoti. Rašydami galite vėl pamatyti teigiamus dalykus, kuriuos šiandien jaučiate ir išgyvenate. Žinojimas, kad vis dar yra teigiamų dalykų, kuriuos reikia patirti, galime jaustis labiau dėkingi ir sumažinti streso lygį. [[susiję straipsniai]] Sužinoję daugiau apie stresą ir jo simptomus, tikimasi, kad būsite budresni ir prireikus nedelsdami kreipkitės į gydymą. Psichikos sveikatos palaikymas yra toks pat svarbus kaip ir fizinės sveikatos palaikymas. Taigi, nedvejodami kreipkitės pagalbos į ekspertus, tokius kaip psichologai ar psichiatrai. Jei norite sužinoti daugiau apie stresą ir jo simptomus,
paklauskite gydytojo tiesiai SehatQ šeimos sveikatos programėlėje. Atsisiųskite dabar adresu
„App Store“ ir „Google Play“. .