Yra įvairių priežasčių, dėl kurių žmogus patiria stresą. Įvairūs įvykiai, sukeliantys stresą tiek išorėje, tiek viduje, vadinami stresoriais. Kai patiriate stresą, tai yra natūrali biologinė organizmo reakcija į stresines situacijas ar įvairaus pobūdžio stresorius. Svarbu suprasti šiuos skirtingus stresorių tipus. Suprasdami tai, galite nustatyti patiriamo streso priežastį. Taigi, galite imtis išankstinių veiksmų, kad sumažintumėte stresą ir sumažintumėte šios problemos sukeltą šalutinį poveikį.
Stresą sukeliantys veiksniai yra streso priežastis
Stresas – tai žmogaus reakcija tiek fiziškai, tiek emociškai, atsirandanti, kai įvyksta aplinkos pasikeitimas, dėl kurio žmogus turi prisitaikyti. Atminkite, kad stresas ir stresorius yra dvi skirtingos sąlygos, tačiau gali susikerta. Stresas yra išorinis įvykis ar situacija, dėl kurios kenčiantis asmuo gali jaustis grėsmingas ar pavojingas. Paprastai stresoriai kai kuriems žmonėms dažnai sukelia stresą. Kūnas gali skirtingai reaguoti į stresorius, priklausomai nuo streso priežasties, streso trukmės ir patiriamo streso tipo.
Tipaistresorius
Remiantis Indonezijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, stresoriai žmogaus gyvenime skirstomi į:
- Fiziniai stresoriai
- Psichologiniai stresoriai
- Socialiniai ir kultūriniai stresoriai.
Norėdami sužinoti daugiau apie įvairius anksčiau nurodytus streso veiksnius, galite pamatyti paaiškinimą.
1. Fiziniai stresoriai
Fiziniai stresoriai arba fiziniai stresoriai yra fizinės sąlygos, dėl kurių žmogus patiria stresą. Šio streso priežastis gali būti skausmas, fizinis nuovargis arba liga, dėl kurios jaučiatės prislėgti ir patiriate stresą.
2. Psichologiniai stresoriai
Psichologiniai stresoriai yra psichologinės ar psichologinės sąlygos, dėl kurių patiriate stresą. Šio streso priežastis gali būti širdies skausmas, konfliktas, kerštas, pavydas ir įvairūs kiti vidinių konfliktų tipai.
3. Socialiniai-kultūriniai stresoriai
Socialiniai ir kultūriniai stresoriai paprastai atsiranda dėl socialinių ir aplinkos sąlygų, kurios sukelia streso atsiradimą žmoguje. Keletas socialinių ir kultūrinių stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant išėjimą į pensiją, atleidimus iš darbo, nedarbą, skyrybas ir daugybę išorinių sąlygų, dėl kurių žmogus gali patirti stresą.
Organizmo reakcija į stresą
Kai organizmas patiria stresą dėl įvairių tipų stresorių, smegenų apačioje esanti pagumburio liauka reaguoja gamindama įvairius hormonus, įskaitant hormonus kortizolį ir adrenaliną. Toliau pateikiamas šių dviejų hormonų paaiškinimas:
1. Kortizolio hormonas
Kortizolis yra pagrindinis streso hormonas, kuris atlieka svarbų vaidmenį, kai susiduriate su įvairiais stresoriais. Šis hormonas iš esmės atlieka šias funkcijas:
- Padidina gliukozės kiekį kraujyje
- Padeda smegenims efektyviau panaudoti gliukozę
- Padidinkite medžiagų, kurios padeda audinių atstatymo procesui, prieinamumą
- Keičiasi imuninės sistemos atsakas
- Paveikia reprodukcinę sistemą ir sukelia tokius sutrikimus kaip nereguliarios menstruacijos, sumažėjęs lytinis potraukis, impotencija ir sumažėjusi spermos gamyba.
- Paveikia smegenų dalį, kuri kontroliuoja baimę
Hormonas kortizolis gali padėti veiksmingiau susidoroti su stresinėmis situacijomis. Tačiau jei streso nepavyksta tinkamai valdyti ir kortizolio lygis išlieka aukštas ilgą laiką, ši būklė gali sukelti problemų, tokių kaip:
- Svorio priaugimas
- Miego sutrikimas
- Energijos trūkumas
- Aukštas kraujo spaudimas
- 2 tipo diabetas
- Osteoporozė
- Atminties praradimas
- Dėl susilpnėjusios imuninės sistemos tampate imlesni įvairioms ligoms.
Be to, didelis hormono kortizolio kiekis gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip per didelis nerimas ir nerimas. Jei ši būklė nebus nedelsiant gydoma, ji gali sukelti rimtų psichikos sutrikimų.
2. Adrenalino hormonas
Be hormono kortizolio, reaguodamas į įvairius stresorius, organizmas gamina ir hormoną adrenaliną. Iš esmės šis hormonas atlieka šias funkcijas:
- Padidinkite širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį
- Padeda raumenims lengviau pasisavinti gliukozę
- Skatina kraujo tekėjimą į raumenis
- Stimuliuoja prakaito gamybą
- Slopina insulino gamybą.
Tačiau nuolatinis adrenalino padidėjimas dėl streso gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip:
- Kraujagyslių pažeidimas
- Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis
- Galvos skausmas
- Padidina širdies priepuolio ir insulto riziką
- nerimauti
- Nemiga
- Svorio priaugimas.
Streso veiksnių sukelto streso rūšys
Stresą sukeliantys veiksniai gali sukelti stresą, kuris skirstomas į tris tipus. Kiekvienas tipas turi skirtingas savybes, simptomus ir trukmę. Štai paaiškinimas.
1. Ūmus stresas
Ūmus stresas yra labiausiai paplitusi streso rūšis. Taip nutinka dėl spaudimo ir noro iš vidaus. Šis stresas yra nekenksmingas, tačiau per didelis jo kiekis taip pat gali išsekinti. Ūmaus streso simptomai gali būti tyčinis darbas netoli termino, progų praleidimas, kiti neatsargūs dalykai. Šio tipo stresas greitai praeina ir jį lengviau valdyti arba valdyti savarankiškai.
2. Epizodinis ūmus stresas
Jei žmogus dažnai patiria ūmų stresą pakartotinai, kol jo gyvenimas netvarkingas, visada skuba ir visada vėluoja, tai priskiriama epizodiniam ūminiam stresui. Šio tipo stresą patiriantiems žmonėms dažniausiai pasireiškia įtampa galvoje, migrena, hipertenzija, krūtinės skausmas ir širdies ligos. Tokiam stresui reikalinga profesionali pagalba, kurią reikia ištverti kelis mėnesius.
3. Lėtinis stresas
Lėtinis stresas yra stresinė būklė, kuri yra gana pavojinga, nes gali sunaikinti žmogaus kūną, protą ir gyvenimą. Paprastai lėtinį stresą sukelia traumuojantis įvykis vaikystėje, kuris yra vidinis ir vis dar skauda prisiminus. Tai gali turėti įtakos žmogaus asmenybei. Taigi, jei jums ar giminaičiui pasireiškia lėtinio streso simptomai, tai turėtų tinkamai išspręsti profesionali pagalba. [[susiję straipsniai]] Siekdami išvengti sveikatos problemų, kurias sukelia įvairūs stresoriai, galite išmokti valdyti patiriamą stresą, pavyzdžiui, sportuodami, medituodami, atostogaudami ir panašiai. Jei stresas vis dar persekioja, galite pasikonsultuoti su psichologu, kad rastumėte išeitį.
