Dializė yra svarbi žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu. Esant tokiai sveikatos būklei, organizme kaupsis skysčiai ir toksinės medžiagos. Kada reikia atlikti dializę, jei sergate inkstų nepakankamumu?
Dializė ir jos nauda pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu
Dializė – tai procedūra, atliekama žalingų atliekų ir skysčių pertekliaus pašalinimui iš organizmo naudojant medicinos priemones. Ši procedūra atliekama siekiant pakeisti inkstų funkciją. Taip pat žinoma kaip dializė, dializė taip pat padeda palaikyti skysčių ir elektrolitų dalelių pusiausvyrą organizme, kai inkstai neveikia. Normalūs inkstai atlieka įvairias svarbias funkcijas, pavyzdžiui, kontroliuoja skysčių balansą, šalina iš organizmo atliekas, gamina hormonus, reguliuojančius kraujospūdį. Tačiau pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu (lėtine inkstų liga), šios normalios funkcijos yra sunkios arba neoptimalios. Dializės ar dializės procedūros gali padėti pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, gyventi kokybiškai. Jei neatliksite dializės, jūsų kraujyje kaupsis druska ir kitos atliekos. Šios medžiagos taip pat gali apnuodyti organizmą ir pažeisti organus. Tačiau svarbu atsiminti, kad dializė negali išgydyti lėtinės inkstų ligos.
Kada reikia atlikti dializę?
Dializę reikia atlikti, jei pacientui prasideda paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, ty tada, kai inkstai nebegali atlikti 85–90 % įprastų funkcijų. Kitas dializės būtinybės rodiklis yra eFGR reikšmė. eFGR yra apskaičiuota glomerulų filtracijos greičio vertė, įvertinanti kraujo tūrį, praeinantį per glomerulą (mažytį inkstų filtrą) per vieną minutę. Kuo mažesnė eGFR reikšmė, tuo sunkesnis inkstų pažeidimas. Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, reikalinga dializė, jei jų eFGR vertė yra mažesnė nei 15. Dializė turi būti atliekama visą gyvenimą, nebent pacientui būtų persodintas inkstas.
Dializės procedūrų tipai
Apskritai yra dviejų tipų dializė arba dializė, būtent hemodializė ir peritoninė dializė.
1. Hemodializė
Hemodializė yra dializės procedūra, kurios metu naudojamas dirbtinis inkstas (hemodializė). Paciento kraujas bus „perkeltas“ iš kūno ir filtruojamas per hemodializatorių. Išfiltruotas kraujas dializės aparato pagalba grąžinamas į organizmą. Kad kraujas iš organizmo nutekėtų į hemodializę, gydytojas sukurs prieigos tašką prie kraujagyslių. Yra trys šios procedūros prieigos taškų tipai:
- Arterioveninė fistulė, kurios jungia arterijas su venomis, kad susidarytų didesnės „kraujagyslės“, vadinamos fistulės.
- Arterioveninis transplantatas. Arterijos ir venos yra sujungtos minkštu plastikiniu vamzdeliu.
- Kateteris. Gydytojas įveda mažą plastikinį vamzdelį į didelę kaklo veną.
Hemodializė paprastai trunka 3–5 valandas per vieną seansą ir atliekama 3 kartus per savaitę. Tačiau trukmė gali būti trumpesnė ir dažnesnis. Hemodializė taip pat paprastai atliekama ligoninėje arba dializės klinikoje. Po tam tikro laiko hemodializės gydytojas gali leisti pacientui atlikti dializę namuose.
2. Peritoninė dializė
Jei hemodializė atliekama naudojant dirbtinį inkstą, peritoninė dializė yra dializės procedūra, kuri atliekama paciento kūne. Per operaciją gydytojas įdeda kateterį į pilvą, kad sukurtų prieigą. Pilvo sritis per kateterį bus užpildyta dializatu. Skystis sugers atliekas. Kai dializatas baigia absorbuoti atliekas iš kraujotakos, skystis pašalinamas iš paciento pilvo. Peritoninės dializės dializės procedūra trunka keletą valandų, ją reikia kartoti keturis – šešis kartus per dieną. [[Susijęs straipsnis]]
Ar yra kokių nors šalutinių dializės poveikių?
Dializė ar dializė vis dar turi pavojų ir šalutinį poveikį. Kai kurie šalutiniai dializės poveikiai yra šie:
- Raumenų mėšlungis
- Odos niežėjimas, dažnai blogesnis prieš dializę arba po jos
- Žemas kraujospūdis, ypač diabetu sergantiems žmonėms
- Miego problemos
- Skysčių perteklius, todėl dializuojami žmonės turi kasdien suvartoti tiek pat skysčių
- Infekcija arba patinimas dializės prieigos taško srityje
- Depresija ir pokyčiainuotaika
Kiti dalykai, susiję su kita dialize
Čia yra dalykų apie dializę, kuriuos turėtumėte žinoti
1. Kiek kainuoja dializė?
Paprastai dializės procedūros kainuoja 800–1 mln. IDR per vieną vizitą. Tačiau šis mokestis priklausys ir nuo sveikatos įstaigos, į kurią vyksite, politikos.
2. Ar pacientas, sergantis inkstų nepakankamumu, gali išgyventi dializuojamas?
Žinoma, galite su sąlyga, kad pacientas turi būti dializuojamas visą likusį gyvenimą, kol jam bus persodintas inkstas. Paciento, sergančio inkstų nepakankamumu, gyvenimo trukmė priklausys nuo paciento sveikatos būklės ir gydytojo nurodymų laikymosi. Pradėdami dializės procedūras visada pasitarkite su gydytoju, kad išliktumėte sveiki.
3. Ar pacientas turėtų atkreipti dėmesį į savo maisto vartojimą?
Taip, padedant gydytojams, inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams reikės atkreipti dėmesį į savo maistą. Pacientas taip pat turėtų apriboti vandens suvartojimą. Reikalingos dietos tipas priklausys nuo atliekamos dializės procedūros tipo.
4. Ar pacientas gali grįžti į darbą?
Taip, daugelis lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų vis dar dirba, nors ir turi skirti laiko dializei. Pacientai taip pat turėtų vengti darbo, reikalaujančio fizinio krūvio. [[Susijęs straipsnis]]
Pastabos iš SehatQ
Inkstų nepakankamumas yra gyvybei pavojinga liga, jei jis negydomas. Pacientas negali būti išgydytas, nebent jam bus persodintas inkstas. Nepaisant to, dializė gali padėti pacientams ir toliau gyventi kokybišką gyvenimą.
