Ramadano pasninko metu organizmas kviečiamas prisitaikyti prie naujos dietos. Na, o sergantiesiems autoimuniniais sutrikimais, kurie dažniausiai laikosi specialios dietos, žinoma, kad badavimas visą mėnesį gali turėti įtakos sergančiojo būklei. Tiesą sakant, ar pasninkas yra saugus autoimuninei ligai?
Dietos poveikis autoimuninėms ligoms
Autoimuninė liga yra būklė, kuri atsiranda, kai imuninė sistema atakuoja sveikas kūno ląsteles. Sveikame kūne imuninė sistema gali atskirti sveikas kūno ląsteles nuo svetimų mikroorganizmų ląstelių, tokių kaip bakterijos ir virusai. Tuo tarpu autoimuninėmis ligomis sergančių žmonių organizme imuninė sistema praranda savo gebėjimus. Taigi imuninė sistema gali klaidingai atakuoti paties organizmo ląsteles, išskirdama baltymus, vadinamus autoantikūnais. Šie autoantikūnai atakuoja sveikas kūno ląsteles. Manoma, kad genetiniai veiksniai, mityba, infekcija ar cheminių medžiagų poveikis yra autoimuninės ligos priežastis. Mitybos veiksniai yra tie, kurie vaidina didelį vaidmenį sergančiųjų autoimuninėmis ligomis sveikatai. Priežastis ta, kad tinkama mityba gali suteikti būtinų maistinių medžiagų, kurių reikia jūsų imuninei sistemai, kad ji išliktų optimali. Todėl autoimuninėmis ligomis sergančių pacientų dieta visada turi būti palaikoma. Tada koks yra pasninko Ramadano metu, kuris riboja maisto ir gėrimų suvartojimą autoimuninėmis ligomis sergantiems žmonėms, poveikis?
Ar pasninkas Ramadanas yra saugus autoimunitei?
Pasninkas nėra jokia naujiena diskutuojant apie autoimuninius klausimus. Naujausi tyrimai, paskelbti 2019 m., teigia, kad badavimas apskritai gali padidinti ląstelių regeneraciją ir sumažinti autoimunines reakcijas. Mat pasninko metu keičiasi ir organizmo medžiagų apykaita. Vienas iš šių pokyčių pasireiškia tuo, kad organizmas žymiai sumažina leptino kiekį. Ši medžiaga dažnai sukelia uždegimą pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, 1 tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu hepatitu ir išsėtine skleroze. Todėl, nors valgymui ir gėrimui pasninko metu yra apribojimų, teigiamą poveikį gali pajusti sergantieji autoimuninėmis ligomis. Tai atskleidžia ir ankstesni tyrimai, kuriuose buvo tiriamas Ramadano badavimo poveikis autoimuniniams pacientams. Tyrime dalyvavo žmonės, kenčiantys nuo autoimuninės ligos su vilklige, išsėtine skleroze ir uždegimine žarnyno liga. Autoantikūnų, kurie dažniausiai randami pacientams, sergantiems vilklige, nedidėja greitai, kai jie badauja. Naujas padidėjimas įvyko po to, kai jie nebepasninko. Iš šių tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad vilklige sergantys žmonės gali saugiai pasninkauti. Be to, išsėtine skleroze sergantys žmonės vis tiek gali saugiai gyventi nevalgius Ramadaną. Tol, kol yra stebimas maisto tipas, miego režimas ir vaistai. Pasninkas nerekomenduojamas sergantiems išsėtine skleroze, kuriems skiriamos didelės vaistų nuo traukulių dozės. Kitame tyrime buvo tiriamas žmonių, sergančių IBD (uždegimine žarnyno liga), badavimas Ramadano metu. Buvo pranešta, kad 60 stebėtų pacientų Ramadano badavimas neparodė jokio ryšio su ligos sunkumu ar bendros paciento sveikatos pablogėjimu. Taigi galima teigti, kad badavimas yra saugus žmonių, sergančių IBD, organizmui. Remiantis įvairiais aukščiau pateiktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad ramadano badavimas yra gana saugus pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis. Tačiau vis dar yra daugybė autoimuninių ligų rūšių, kurios nebuvo ištirtos, susijusios su Ramadano badavimu. Todėl autoimunine liga sergančių pacientų prašoma išlikti atsargiems, jei nusprendžia pasninkauti.
Patarimai, kaip saugiai pasninkauti sergant autoimuninėmis ligomis
Štai patarimai, kaip žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis, gali gyventi taip, kad pasninkas būtų sveikas ir saugus.
1. Nepraleiskite sahuro
Be apdovanojimo, sahuras yra svarbiausias pasninko komponentas Ramadano metu. Kadangi mūsų kūnai priklauso nuo mitybos, gaunamos valgant sahurą. Kadangi pasninkaujate ilgiau, dieną labiau tikėtina, kad jausitės dehidratuotas ir pavargęs. Jei visai negaunama energijos, organizmas lengvai pavargs, gali būti pažeista imuninė sistema.
2. Sergantiems autoimuninėmis ligomis rinkitės specialią dietą
Remiantis autoimuninėmis ligomis sergantiems pacientams skirtomis mitybos gairėmis, Autoimuniniu protokolu (AIP), rekomenduojama vartoti šiuos maisto produktus:
- Kokosų aliejus, alyvuogių aliejus ir avokadų aliejus
- Daržovės, išskyrus pomidorus, paprikas, bulves ir baklažanus
- Neriebi mėsa, skrybėlė
- Jūros gėrybės, kuriose gausu omega-3 rūgščių, pavyzdžiui, krevetės, lašiša, snaperis ir vėžiagyviai
- Fermentuoti maisto produktai, tokie kaip marinuoti agurkai, kimchi, kefyras ir kombucha
- Žolelės ir prieskoniai
- Želatina pagaminta iš ekologiškos jautienos
- Medus mažomis porcijomis
- Vaisiai mažomis porcijomis, vieno valgio metu neturėtų viršyti dviejų gabalėlių
3. Papildomų maistinių medžiagų ir vitaminų vartojimas autoimuninei ligai
Be maistinių medžiagų, cinko ir vitamino D, daugelis tyrimų parodė, kad šios dvi medžiagos gali padėti imuninei sistemai veikti geriau. Įrodyta, kad vitamino D terapija ne tik apsaugo nuo autoimuninių ligų išsivystymo, bet ir gali būti naudojama kaip gydymo būdas. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamos dozės, kad pradėtumėte vitaminų terapiją šiai autoimuninei ligai.
4. Pasninko metu laikykitės atokiau nuo autoimuninių apribojimų
- Venkite maisto meniu, kurio turi vengti sergantieji autoimuninėmis ligomis, įskaitant:
- Grūdai, tokie kaip avižiniai dribsniai, rudieji ryžiai, juodieji ryžiai arba sveiki grūdai.
- Solamaceae tipo daržovės, tokios kaip pomidorai, paprikos, bulvės ir baklažanai.
- Kiaušinis
- Cukrus arba dirbtinis saldiklis
- Augalinis aliejus ir rapsų aliejus
- Perdirbti, supakuoti ir konservuoti produktai
- Kava
- Alkoholis
- pienas ir jo perdirbti produktai
- Pakankamas miegas, nors pasninkaudami turime pabusti prieš aušrą, kad galėtume pabusti, tinkamas miegas yra prievolė sergantiems autoimuninėmis ligomis.
- Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo. Pasyvus rūkymas gali tik sustiprinti autoimuninius simptomus, o tai gali dar labiau apsunkinti badavimą.
5. Kreipkitės į gydytoją, jei yra vaistų, kuriuos būtina koreguoti badaujant
Jei paprastai per dieną vartojate kelis vaistus, paklauskite savo gydytojo, ar yra vaistų, kurių poveikis ilgesnis. Jei vartojate antibiotikus ar priešuždegiminius vaistus, galite pasiteirauti, kokią dozę reikia vartoti vieną kartą per dieną, kad galėtumėte ją gerti auštant arba išgerti. Vaistus inhaliatorių pavidalu, akių ar ausų lašus, kremus ar kitokius per odą įsisavinamus vaistus, taip pat injekcijas, kuriose nėra maistinių medžiagų, vis tiek galima vartoti dieną, nes jos nepažeis pasninko.
6. Patenkinti vandens poreikius
Neleiskite organizmui trūkti skysčių, kurie gali sukelti dehidrataciją. Dehidratacija gali sutrikdyti normalią kūno ląstelių, kurios jau sunkiau dirba su autoimunine liga sergančio žmogaus kūną, funkcijai. Todėl patenkinkite organizmo skysčių poreikį gerdami pakankamai vandens auštant. Vidutiniškai žmogui per dieną reikia dviejų litrų vandens. Padalinkite po lygiai sahuro, iftar ir prieš miegą.
7. Nespauskite savęs
Kūno sveikatos palaikymas ir rūpinimasis ja yra pareiga, taip pat ir Ramadano mėnesį. Taigi, jei nesijaučiate pakankamai stiprūs badauti, nes atsinaujina autoimuniniai simptomai, to daryti nereikia. Nesigėdykite, jei negalite pasninkauti. Yra daug kitų pamaldų, kurias galima atlikti šį šventąjį Ramadano mėnesį.
8. Visada kreipkitės į gydytoją
Prieš badaujant visada pasitarkite su gydytoju.
- Pasninko patarimai sergantiems gastritu, kad Ramadano mėnuo praeitų sklandžiai
- Ar galima valgyti aštrų maistą suhoor ir iftar?
- Išbandykite „Nabeez“ vandens naudą, kaip pasistiprinti nevalgius
Pastabos iš SehatQ
Pasninkas Ramadanas pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, yra gana saugus, jei visada laikotės aukščiau aprašytų metodų. Tačiau ne visas sąlygas galima apibendrinti, be to, yra įvairių autoimuninių ligų tipų. Prieš nevalgydami dėl autoimuninės kilmės, visada pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju. Nepamirškite išgerti vaistų taip, kaip rekomendavo gydytojas, ir įsiklausykite, ko reikia jūsų organizmui. Linksmo pasninko!
