Kai žmogus turi vartoti vaistus, yra rūšių, dozių, būdų, formų ir daug kitų kintamųjų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Tai svarbu žinoti, nes vaisto veikimo būdas turi įtakos jo veiksmingumui. Neatsargiai vartojamas vaistas gali paveikti organizmo medžiagų apykaitą. Yra daug atvejų, kai žmonės patiria komplikacijų ar sveikatos problemų dėl netinkamo vaisto vartojimo. Nepakankamos arba per didelės dozės kelia tą patį pavojų. Taigi svarbu užtikrinti tinkamą ir protingą narkotikų vartojimą.
Kaip veikia narkotikai
Yra daug būdų, kaip vaistus patekti į organizmą. Dažniausios procedūros yra geriamieji / geriamieji vaistai ir injekcijos. Tačiau yra keletas kitų būdų, kaip jį vartoti, atsižvelgiant į tai, kaip vaistas veikia, kai jis patenka į organizmą:
- Žandikaulis: įsisiurbė į vidinę skruosto pusę
- Enteralinis: tiesiai į skrandį arba žarnyną per mažą vamzdelį
- Inhaliuojamosios medžiagos: įkvėpti tiesiogiai arba su specialia kauke
- Infuzuojama: švirkščiamas į veną, naudojant infuzinį vamzdelį
- Į raumenis: sušvirkščiama į raumenis naudojant adatą
- Intratekalinis: suleidžiama į stuburą
- Intraveninis: švirkščiamas į veną arba per IV
- Nosies: per nosį pompa ar purškikliu
- Oftalmologinis: tepamas ant akies lašais, geliu ar balzamu
- Žodžiu: nuryti tabletės, kapsulės ar sirupo pavidalu
- Tiesioji žarna: įvedamas per tiesiąją žarną
- Po oda: švirkščiamas į odos sluoksnį
- Pokalbis: čiulpti po liežuviu
- Aktualu: tepamas tiesiai ant odos
- Perdavimas: įėjo pro pleistrai pritvirtintas prie odos
Yra 3 pagrindiniai veiksniai, kurie taip pat lemia, kaip turėtų būti vartojamas vaistas, būtent:
- Gydytina kūno dalis
- Kaip vaistai veikia organizmą
- vaistinė formulė
Pavyzdžiui, yra tam tikrų rūšių vaistų, kurie suyra, kai sąveikauja su skrandžio rūgštimi. Tai yra, jo vartojimas nebus veiksmingas, jei bus nurijus. Alternatyvus vartojimas yra injekcijos procedūromis. Medicinos personalas, kuris skirs vaistus, turi atsiminti svarbius kintamuosius, tokius kaip paciento būklė, vaisto tipas, laikas, dozė ir vaisto veikimo organizme būdas. Štai kodėl ne visų rūšių vaistus pacientai gali vartoti namuose be specialistų pagalbos. Medicinos personalas taip pat yra mokomas prieš įgydamas teisę išrašyti ar skirti vaistus pacientams. Šie mokymai apima, kaip tinkamai išrašyti vaistus pagal paciento būklę, įvesti informaciją apie dozes į sistemą, kaip paruošti vaistus, iki kada pacientas juos išgėrė. [[Susijęs straipsnis]]
Kaip veikia vaistai ir organizmo medžiagų apykaita
Vaistų veikimo būdas gali labai paveikti žmogaus medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, pacientai, vartojantys skydliaukės vaistus ar kraują skystinančius vaistus, tikrai pajus poveikį po vaisto vartojimo. Negana to, gydytojai taip pat turi atlikti daugybę tyrimų, kad galėtų palyginti, ar paskirta vaisto dozė yra teisinga, ar ne. Be to, yra ir vaistų veikimo būdų, kurie yra veiksmingesni, kai jie skiriami tam tikru laiku. Pavyzdžiui, vaisto davimas kiekvieną rytą, siekiant užtikrinti vaisto veiksmingumą, palyginti su jo vartojimu kitu laiku. Organizmo medžiagų apykaita gali nukentėti ir dėl vaistų vartojimo dažnumo. Jei atstumas tarp vieno ir kito vaisto vartojimo yra per mažas, tai gali sukelti per daug turinio organizme. Kita vertus, kai pacientas praleidžia laiko išgerti vaistą, jo veikimo būdas gali nebebūti optimalus. Be to, organizmo metabolizmas taip pat gali būti paveiktas dėl vartojamo vaisto tipo. Dažniausias šalutinis poveikis yra alerginė reakcija. Kai tai atsitiks, nedelsdami pasakykite gydytojui. Gali būti, kad yra sąveika su kitais vaistais arba reikia ieškoti alternatyvių kitų vaistų rūšių. [[susiję straipsniai]] Svarbu atsižvelgti į šį šalutinį poveikį, ypač jei pacientas vartoja savo vaistus. Atidžiai stebėkite, ar nėra šalutinių poveikių, tokių kaip patinimas, bėrimas ar kitoks diskomfortas. Visi klausimai – kad ir kokie nereikšmingi – susiję su vaistų vartojimu, yra kiekvieno paciento teisė gauti atsakymus. Nereikia dvejoti ar jausti, kad klausimas pernelyg elementarus, tiesiog kreipkitės į specialistus, kad išvengtumėte neigiamo vaistų vartojimo poveikio organizmui.
