Beveik visi yra patyrę stresą. Šią būseną gali sukelti spaudimas darbe, konfliktai su sutuoktiniu ar šeima, tokie nereikšmingi dalykai, kaip susidorojimas su eismo spūstimis sostinėje. Tačiau turėtumėte būti atsargūs ir nenuvertinti streso. Priežastis ta, kad jei esate per daug įtemptas, galite patekti į depresijos būseną. Paprastiems žmonėms stresas ir depresija iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs. Tiesą sakant, jie turi esminių skirtumų, todėl valdymas skirsis. Todėl svarbu atpažinti skirtumą tarp streso ir depresijos, kad ateityje išvengtumėte nepageidaujamų dalykų.
Susipažinti skirtumas stresas ir depresija
Skirtumo tarp streso ir depresijos supratimas gali padėti atpažinti patiriamą psichinį stresą. Štai paaiškinimas:
1. Kas yra stresas?
Stresas yra kūno reakcija į pavojingą situaciją arba tai, kas yra tikra ir jaučiama. Kai patiriate stresą, jūsų kūnas perskaitys grasinimą ar ataką. Kūnas išskirs įvairius hormonus ir chemines medžiagas, tokias kaip adrenalinas, kortizolis ir norepinefrinas. Hormonų ir cheminių junginių išsiskyrimu siekiama paruošti organizmą fiziniams veiksmams. Tai sukelia daugybę fizinių reakcijų, įskaitant padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį, greitesnį kvėpavimą, raumenų įtampą ir kraujospūdžio padidėjimą. Stresas gali paskatinti jus labiau motyvuoti susidoroti su iššūkiais, tačiau jis taip pat gali jus atgrasyti. Priežastis ta, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą kovos su stresu mechanizmą. Kai kurie žmonės prie to pripras ir geriau susidoros su stresu nei kiti. Bet jei nepavyksta sėkmingai įveikti, stresas gali sukelti depresiją.
2. Kas yra depresija?
Depresija yra psichikos liga, kuri neigiamai veikia įvairius sergančiojo gyvenimo aspektus. Pradedant nuo nuotaikos, jausmų, ištvermės, apetito, miego modelių iki koncentracijos lygio. Depresija sergantys žmonės gali jaustis liūdni ir žlugti, lengvai pavargti, prarasti entuziazmą ar motyvaciją ir netgi turėti minčių apie savižudybę. Ši sąlyga turi būti tvarkoma atsargiai, kad nebūtų mirtina.
Streso simptomai
Kiekvienas žmogus patirs skirtingus streso simptomus. Tačiau apskritai šios sąlygos gali būti streso požymiai:
- Jausmas taip, tarsi prarandate kontrolę ir esate priblokšti.
- Venkite kitų žmonių, net artimų draugų ir šeimos narių.
- Lengvai neramus, nusivylęs ir nuotaikingas.
- Sunku susikaupti.
- Galvos skausmas.
- Virškinimo sutrikimai, įskaitant pykinimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
- Sunku užmigti ar nemiga.
Didžiosios depresijos priežastys
Yra keletas veiksnių, galinčių sukelti didelę depresiją, įskaitant:
- Trauminiai įvykiai, tokie kaip fizinė ar seksualinė prievarta, mylimo žmogaus mirtis, santykių problemos ar finansinės problemos
- Šeimos anamnezėje buvo depresija, bipolinis sutrikimas, alkoholizmas ar savižudybė
- Kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai ar potrauminio streso sutrikimas, istorija
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
- Sunkios ar lėtinės ligos, įskaitant vėžį, širdies ligas ar lėtinį skausmą
- Tam tikri vaistai, pvz., kai kurie vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ar migdomieji.
Hormoninis disbalansas organizme ir neurotransmiterių funkcijos bei poveikio pokyčiai taip pat gali turėti įtakos depresijos atsiradimui.
Depresijos simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Depresijos simptomai taip pat gali skirtis kiekvienam žmogui. Atkreipkite dėmesį į kai kuriuos iš šių depresijos požymių:
- Jaučiasi bejėgis ir beviltiškas.
- Pasitikėjimo savimi ir savigarbos praradimas.
- Visada jaučia nerimą.
- Sunku susikaupti.
- Vengti kitų žmonių, įskaitant artimus draugus.
- Valgykite mažiau arba daugiau nei įprastai.
- Miego sutrikimai, pavyzdžiui, negalite užmigti arba miegate ilgiau nei įprastai.
- Sužaloti save.
- Nebesidžiaugia dalykais, kurie dažniausiai yra įdomūs ir linksmi, pavyzdžiui, nelinkęs užsiimti pomėgiais.
- Dažnai galvoja apie mirtį.
- Turi minčių apie savižudybę.
Kaip metodas susidoroti su stresu ir depresija?
Kaip susidoroti su stresu iš tikrųjų reikia keisti gyvenimo būdą. Štai ką galite padaryti:
- Reguliariai mankštinkitės.
- Įgyvendinkite subalansuotą mitybą.
- Apriboti kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Praktikuokite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip joga ir meditacija.
- Užsiimkite įdomiais dalykais ir veikla.
- Užsiimti pozityviais dalykais, pavyzdžiui, leisti laiką su draugais, žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, leisti muziką, tvarkyti sodą ir pan.
- Rašykite žurnalą ar dienoraštį kaip savo priemonę, kad išreikštumėte savo liūdesį ir emocijas.
- Kreipkitės į psichiatro konsultacijas ir tolesnius tyrimus, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas.
Streso paprastai nereikia gydyti gydytojo skirtais vaistais. Tačiau kitokia istorija, jei pacientas serga psichine liga, kuri sukelia stresą. Pavyzdžiui, nerimo sutrikimai. Tuo tarpu, kai sergate depresija, psichiatras paprastai skirs jums antidepresantų. Yra įvairių tipų antidepresantų. Todėl turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, kad surastumėte jūsų būklę atitinkantį antidepresantą. Jei vien antidepresantai nėra veiksmingi gydant depresiją, gydytojas gali skirti kitokio tipo vaistus. Svarbu žinoti, kad vaistus nuo depresijos reikia vartoti pagal gydytojo rekomenduotą dozę ir trukmę. Be vaistų vartojimo, depresija sergantiems žmonėms taip pat reikalinga psichoterapija su psichologu ar psichiatru. Pacientams taip pat gali būti patariama atlikti kognityvinę elgesio terapiją (kognityvinę elgesio terapiją).
kognityvinė elgesio terapija /CBT). [[Susijęs straipsnis]]
Pastabos iš SehatQ
Stresas ir depresija nėra psichikos sutrikimai, kurie gali tiesiog išnykti. Taigi, nenuvertinkite šios būklės ir kreipkitės medicininės pagalbos. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir kitus psichikos sveikatos ekspertus, jei jūs ar artimiausi jūsų žmonės patiria ilgalaikį stresą ir depresiją, ypač jei atsirado minčių apie savižudybę. Tokiu būdu galite gauti tinkamą tyrimą ir gydymą, atsižvelgdami į patiriamas streso ir depresijos sąlygas.
