Šokiravote, kai miegate, nes jaučiatės iškritę iš lovos? Tai yra priežastis!

Ar neseniai pabudote staiga išsigandęs per miegą, nes jautėtės taip, lyg svajotumėte nukristi nuo uolos? Pasirodo, pažiūrėjus į kairę ir į dešinę, tai iš tiesų tebuvo sapnas ir iš lovos iš tikrųjų neiškritai. Šis reiškinys iš tikrųjų yra medicininė būklė, žinoma kaip hipnikas arba mioklonusas.hipiškas trūkčiojimas arba mioklonija – tai būklė, kai kūno raumenys per trumpą laiką staiga stipriai susitraukia. Taigi, kodėl miego metu galite jausti kritimo pojūtį?

Priežastis, kodėl mėgstu pabusti, nustebina miegant, nes sapnas atrodo lyg krentantis

Beveik daugiau nei 50% suaugusiųjų patiria hipnikas dėl to jie mėgsta pabusti išsigandę miegodami. Pagrindinė priežastis, dėl kurios raumenys staiga susitraukia miego viduryje, nėra tiksliai žinoma. Tačiau ši būklė nebūtinai rodo rimtą sveikatos problemą. Fiziškai sveikas žmogus naktį dažnai gali pabusti išsigandęs. Apskritai, hipniniai trūkčiojimai arba mioklonija yra normalūs kūno refleksai. Kitas mioklonijos pavyzdys yra žagsulys. Štai keletas dalykų, dėl kurių žmogus dažnai miegant gali išgąsdinti, nes sapnai atrodo tarsi griūvantys:

1. Nerimas ar stresas

Miego metu jūsų smegenys turėtų „išsijungti“. Tai reiškia, kad smegenys nedirba galvodamos, o vykdo tik gyvybiškai svarbias funkcijas, tokias kaip kvėpavimas, kraujotaka, širdies ritmas ir kitos organų sistemos. Tačiau stresą ir nerimą kasdieniame gyvenime pasąmonė gali mąstyti tol, kol jie nepatiria miego metu. Taip jūsų smegenys bus pabudusios ir aktyvios mąstyti. Smegenys, kurios vis dar aktyviai dirba miego metu, ir toliau duos įspėjamuosius signalus dėl streso hormonų pertekliaus išsiskyrimo. Šis įspėjamasis signalas priverčia staigiai susitraukti kūno raumenis, pažadindamas jus. [[Susijęs straipsnis]]

2. Dauguma stimuliuojančių medžiagų

Pernelyg didelis stimuliatorių vartojimas visą dieną ar net per arti miego gali priversti jus išgąsdinti, nes sapnai krenta miego metu. Stimuliatoriai yra medžiagos, galinčios padidinti budrumą ir energiją. Dažniausiai vartojamas stimuliatorius yra kofeinas, kurio yra arbatoje, kavoje, šokolade ir energetiniuose gėrimuose. Cigaretėse esantis nikotinas taip pat veikia kaip stimuliatorius. Stimuliatoriai slopins organizmo gebėjimą pradėti užmigti ir iš tikrųjų leis kūnui jaustis žvalesniam. Priežastis ta, kad stimuliatoriuose esančios cheminės medžiagos palaiko aktyvų smegenų darbą ir nepatenka į gilesnio miego fazes. Taigi, neįmanoma, kad miegodami dažnai nubundate nustebę, jei mėgstate gerti kavą ar energetinius gėrimus per vėlai naktį.

3. Mankštinkitės per arti prieš miegą

Reguliarus pratimas yra naudingas sveikatai ir fizinei veiklai. Pratimai taip pat gali padėti gerai išsimiegoti. Tačiau vis tiek reikia pagalvoti, kada tai padaryti. Per daug mankštindamiesi ir per arti miego, galite pabusti išsigandę iš sapno, nes atrodysite, kad krentate. Jūsų kūno raumenims reikia laiko vėl atsipalaiduoti po to, kai jie buvo „priversti“ sunkiai dirbti. Smegenims taip pat reikia laiko pasiruošti miegoti. Kai abu vis dar yra aktyvūs visą naktį, smegenys negali staiga nurodyti raumenims susitraukti.

4. Įprotis nemiegoti arba miego trūkumas

Taip pat manoma, kad miego trūkumas ir prasti miego įpročiai verčia miegoti išsigąsti. Hipnikas Pasikartojantys epizodai gali sukelti lėtinę nemigą. Miego trūkumas taip pat gali sukelti kitus miego sutrikimus, tokius kaip vaikščiojimo mieguistumas, nemiga ir hipersomnija.

Ar reikia kreiptis į gydytoją?

Jei dažnai miegate, jums nereikia jaudintis. Šokas miegodamas arba hipnikas yra natūralus kūno reiškinys. Ši būklė nėra organizmo ligos požymis ir nesukelia jokių komplikacijų. Tačiau jei tai sukelia nerimą ir turi įtakos miego įpročiams, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Paprastai jūsų bus paprašyta dvi savaites vesti miego žurnalą. Šio žurnalo tikslas – leisti gydytojams įvertinti jūsų miego įpročius ir tai, kiek kartų buvote nustebę, kai miegate. Jei turite problemų arba kažkas jus vargina, pasitarkite su gydytoju. Tai gali padėti gydytojui nustatyti pagrindinę jūsų miego sutrikimo priežastį. Taip pat pasakykite gydytojui, jei reguliariai vartojate kokių nors vaistų. Daugeliu atvejų būklei diagnozuoti nereikia jokių specialių tyrimų hipniški trūkčiojimai. Tačiau sunkiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti polisomnografiją. Šis testas nustato smegenų bangas, širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimą, kurie atsiranda jums miegant.