Rachitas yra būklė, kai suminkštėja kaulai. Tai atsitinka kūdikių ar vaikų augimo metu. Sergant rachitu, kaulai negali pasisavinti pakankamai kalcio ir fosforo, kad susidarytų stiprūs kaulai. Sergamumas kaulų ligomis pastaraisiais metais išaugo visame pasaulyje. Tačiau rachitas labiau paplitęs besivystančiose šalyse. Pagrindinė rachito priežastis – vitamino D trūkumas, kitaip dar vadinamas mitybos rachitu. Be to, šią kaulų ligą gali sukelti ir genetiniai veiksniai bei medžiagų apykaitos sutrikimai.
Mitybos rachitas, kaulų ligos dėl vitamino D trūkumo
Ši kaulų liga dažniausiai pasireiškia pirmaisiais dvejais kūdikio gyvenimo metais. Dėl rachito sergantys asmenys būna žemo ūgio, nenormalios eisenos ir vystymosi vėlavimo. Vaikams iki 6 mėnesių gali pasireikšti traukuliai arba hipokalceminė tetanija. Vyresniame amžiuje matomi šios ligos simptomai yra nesugebėjimas klestėti ir kaulų deformacijos. Mitybinis rachitas atsiranda dėl nepakankamo saulės spindulių poveikio arba nepakankamo vitamino D vartojimo. Vaikų, kurie linkę žaisti patalpose ir naudoja kremus nuo saulės, žaidimo stiliaus pokyčiai gali turėti įtakos šios ligos padaugėjimui. Žmonės su tamsia oda turi didesnę riziką susirgti rachitu. Taip yra todėl, kad tamsiaodžiams žmonėms reikia daugiau saulės spindulių, kad susidarytų didelis kiekis vitamino D. Melaninas, suteikiantis odai spalvą, veikia kaip filtras ir sugeria saulės spinduliuotę. Kiti rizikos veiksniai, didinantys rachito atsiradimo tikimybę kūdikiams ir vaikams, yra šie:
- Negaunu išskirtinio maitinimo krūtimi ir pakankamai kalcio
- Vartokite pieno mišinį be vitamino D papildų
- Mitybos ir vegetariškos mitybos trūkumas
- Kūdikiai, gimę motinoms, kurioms trūksta vitamino D
Genetiniai rachito veiksniai
Be vitamino D trūkumo, šios kaulų ligos atsiradimui įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Genetiniai veiksniai gali sukelti tiek nuo vitamino D priklausomą, tiek jam atsparų rachitą. Tačiau tai sukelia tik keletą rachito atvejų. 1 tipo nuo vitamino D priklausomą rachitą sukelia 25(OH)D3-1-a-hidroksilazę gaminančio geno anomalijos, o 2 tipo – vitamino D receptorių mutacijos. 2 tipo atveju šis kaulas liga negali būti gydoma vitaminu D. Esant vitaminui D atspariam rachitui arba šeiminiam hipofosfatiniam rachitui, atsiranda fosforą reguliuojančio geno mutacijos. Dėl to sutrinka fosforo reabsorbcija proksimaliniame inkstų kanalėlyje. Kitas paveldimas sutrikimas – hipofosfatinis rachitas su hiperkalciurija. Skirtumas tarp šių dviejų yra kalcitriolio kiekis organizme. [[Susijęs straipsnis]]
Rachitas dėl sveikatos sutrikimų
Rachitas gali pasireikšti žmonėms, turintiems kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, pavyzdžiui, inkstų ir kepenų veiklos sutrikimai. Priešlaikinio gimdymo metu rachito rizika didėja. Šio kaulo ligos taip pat yra didelės rizikos žmonėms, turintiems malabsorbcijos sutrikimų, būtent:
uždegiminė žarnų liga (IBS)
, celiakija
, ir
cistinė fibrozė. Rachito vystymuisi taip pat turi įtakos navikai, išskiriantys veiksnius, kurie veikia fosfatą ir trukdo kalcitriolio gamybai. Įvairūs dažnai vartojami vaistai turi šalutinį poveikį kaulų apykaitai. Vaistai, galintys padidinti rachito išsivystymo riziką, yra antacidiniai vaistai, prieštraukuliniai (prieštraukuliniai), kortikosteroidai ir diuretikai.
Rachito profilaktika
Rachito galima išvengti nuo mažens. Kūdikiams, kurie buvo maitinami krūtimi, vis dar rekomenduojama kasdien gauti 400 TV vitamino D. Tai galima išpildyti duodant vitaminų lašelių arba per ryto saulę. Žindančioms motinoms vitamino D poreikis yra bent 600 TV kasdien.
