Apalpimas yra problema, su kuria gana dažnai susiduriama kasdien. Apalpimas arba sinkopė yra būklė, kai žmogus staiga laikinai praranda sąmonę. Šią būklę dažniausiai sukelia hipoksija arba deguonies trūkumas smegenyse. Šią būklę gali sukelti keli dalykai, įskaitant hipotenziją (žemą kraujospūdį) ir apsinuodijimą anglies monoksidu. Nors alpimas gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis, tam tikrais atvejais sveiki žmonės gali apalpti. Apalpimą gali sukelti baimė, stiprus skausmas, emocinis stresas, alkis ir alkoholio ar narkotikų vartojimas. Žmonės, kenčiantys nuo alpimo tipo, neturi širdies ligų ar neurologinių sutrikimų. Turite žinoti, kad apalpimas iš tikrųjų yra kūno mechanizmas, padedantis palaikyti gyvybiškai svarbių organų funkciją, laikinai sustabdant negyvybinius organus, kad deguonis būtų sutelktas į gyvybiškai svarbius organus. Kai smegenys pradeda jausti deguonies trūkumą, kūnas greičiau kvėpuoja (hiperventiliacija). Be to, širdis padidins kraujo siurblį, kuriam būdingas padidėjęs širdies susitraukimų dažnis. Abu šie mechanizmai siekia padidinti deguonies kiekį atgal į smegenis. Padidėjęs širdies darbas sukelia kraujospūdžio sumažėjimą (hipotenziją) keliose kūno vietose. Ši hiperventiliacijos ir hipotenzijos būklė sukelia laikiną sąmonės netekimą ir silpnumą. [[Susijęs straipsnis]]
Apalpimo tipai
Apalpimą gali sukelti įvairūs dalykai. Dažniausios priežastys yra neurokardiogeninės arba vazovagalinės. Apalpimą gali sukelti ir staigūs padėties pasikeitimai (ortostatikai) bei širdies ligos. Jei dažnai alpstate, čia pateikiami keli alpimo tipai, pagrįsti jūsų problemos priežastimi.
1. Neurokardiogeninis arba vazovagalinis alpimas
Šis alpimo tipas yra labiausiai paplitęs ir dažnai pasireiškia vaikams ir paaugliams
. Neurokardiogeninis alpimas atsiranda, kai kažkas sukelia trumpalaikius autonominės nervų sistemos pažeidimus. Autonominė nervų sistema turi įtakos širdies susitraukimų dažniui, virškinimui, kvėpavimo dažniui, seilėtekiui, prakaitui, vyzdžio skersmeniui, šlapinimuisi ir seksualiniam susijaudinimui. Pažeidus organizmą sumažės kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, sulėtės pulsas. Tai sukelia laikinus smegenų aprūpinimo krauju ir deguonimi sutrikimus. Šis alpimas dažniausiai atsiranda ilgai stovint, o prieš jį dažnai jaučiamas šilumos pojūtis, pykinimas, galvos svaigimas ir regos „pilka“. Jei tokio tipo alpimas trunka ilgai, gali atsirasti traukulių. Stiprus kosulys ar čiaudulys, pasitempimas tuštinantis, fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimas – tai kai kurie dalykai, galintys sukelti neurokardiogeninį alpimą, šoko būseną gavus nemalonią žinią ir pamačius ką nors nemalonaus.
2. Ortostatinė hipotenzija
Greitas atsikėlimas iš gulimos ar sėdimos padėties gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą ir apalpti. Taip atsitinka todėl, kad stovint gravitacijos jėga priverčia kraują kauptis į kojų sritį. Įprastomis aplinkybėmis organizmas reaguos į kraujospūdžio atkūrimą padidindamas širdies susitraukimų dažnį ir susiaurindamas kraujagyslių skersmenį (vazokonstrikcija). Esant ortostatinei hipotenzijai, sutrinka kraujospūdžio stabilizavimo procesas. Dalykai, galintys sukelti šiuos sutrikimus, be kita ko:
- Dehidratacija
- Nekontroliuojamas diabetas
- Vaistai, tokie kaip diuretikai, beta blokatoriai ir antihipertenziniai vaistai
- Alkoholis
- Neurologinės būklės, pvz., Parkinsono liga
- Karotidinio sinuso sindromas
3. Kardiogeninis alpimas
Širdies veiklos sutrikimai gali sumažinti kraujo ir deguonies tiekimą į smegenis ir sukelti alpimą. Širdies ritmo sutrikimai (aritmija), širdies vožtuvų sutrikimai, hipertenzija ar padidėjęs kraujospūdis gali sukelti alpimą. Širdies priepuolio būklė taip pat yra viena iš sąmonės netekimo priežasčių. Ištikus širdies priepuoliui, dalis širdies raumens miršta dėl nepakankamo kraujo ir deguonies tiekimo. Apalpimas gali būti gydomas atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Apalpimas laikomas avarine būkle, kol priežastis nėra žinoma. Jei apalpimą sukėlė sveikatos sutrikimas, dėl tinkamo gydymo reikia kreiptis į gydytoją.
