Mergystės plėvė yra plona membrana, esanti prie makšties žiočių ir dažniausiai pusmėnulio formos. Dėl šios formos mėnesinių kraujas išsiskiria, kai moteriai prasideda mėnesinės. Tuo tarpu dirbtinė mergystės plėvė – tai mergystės plėvė, pagaminta iš sintetinės medžiagos, kad susidarytų įspūdis, kad makšties anga vis dar yra uždengta, kad ji vėl galėtų sugrįžti į „mergalę“. Parduotuvėse jau cirkuliuoja dirbtinės mergystės plėvės gaminiai
prisijungęs ir neturi Maisto ir vaistų priežiūros tarnybos (BPOM) leidimo platinti. Naudojami ingredientai nebūtinai yra saugūs makšties sričiai, todėl po jų naudojimo gali kilti rizika, pvz., makšties infekcijos. Nekaltybės suvokimas, identiškas mergystės plėvės plėvelei, yra nepažeistas ir gali plyšti bei kraujuoti, kai seksas pirmą kartą yra neteisingas. Tačiau dėl šio suvokimo ne keletas moterų, kurios vėliau patyrė neigiamą poveikį dėl dirbtinių kraujo membranų naudojimo.
Daugiau apie dirbtinę mergystės plėvę
Mergystės plėvė bus plyšta, jei moteris gausiai prasiskverbs į makštį. Didžioji dalis šio įsiskverbimo įvyksta pirmą kartą lytinio akto metu. Neretai taip pat plyšta mergystės plėvė dėl tam tikros veiklos. Mergystės plėvės plyšimo priežastys, atsirandančios ne dėl lytinių santykių, pavyzdžiui, naudojant tamponus, jodinėjant ar važiuojant dviračiu. Tačiau visuomenėje tvyro nesusipratimas, teigiantis, kad moteris, kuri pirmą kartą sekso metu nekraujuoja (ypač pirmąją santuokos naktį), laikoma ne mergele. Todėl dirbtinės mergystės plėvės naudojimas laikomas trumpalaikiu sprendimu. Iš tiesų, anot specialistų, moterų būklė gali būti skirtinga, kai jos pirmą kartą užsiima seksu; kraujavimas ar ne, ši būklė yra normali. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kokia medžiaga buvo panaudota gaminant šią netikrą mergystės plėvę. Viena šio gaminio gamintojo svetainė teigia, kad dirbtinė mergystės plėvė yra celiuliozės mišinys, užpildytas dirbtiniais kraujo milteliais, panašiais į žmogaus kraują. Taip pat yra šios prekės pardavėjas, kuris rašo pareiškimą, kad ant dirbtinės mergystės plėvės esanti „membrana“ yra natūralus albuminas. Pats albuminas yra žmogaus kepenyse gaminamas baltymas, tačiau ar dirbtinė mergystės plėvė pagaminta iš šios medžiagos, patvirtinti negalima. [[Susijęs straipsnis]]
Kokie pavojai kyla naudojant dirbtinę mergystės plėvę?
Netikros mergystės plėvės naudojimas nėra skirtas atkurti dėl ankstesnių lytinių santykių ar kitų neseksualinių veiksnių suplyšusios mergystės plėvės būklei. Šiuo gaminiu tik siekiama įtikinti porą, kad moteris, kuri naudoja šią dirbtinę mergystės plėvę, vis dar yra mergelė. Tiek dirbtinės mergystės plėvės gamintojai, tiek pardavėjai teigia, kad jų gaminiai yra saugūs naudoti ir nesukelia šalutinio poveikio. Tačiau įvairiose šalyse, iš kurių viena yra Kinija, manoma, kad netikros mergystės plėvės naudojimas kelia pavojų moterų reprodukcinių organų sveikatai, pavyzdžiui, sukelia makšties infekcijas. Makšties infekcijos gali būti įvairių formų, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai, kuriuos patirsite užsikrėtę šia infekcija, yra šie:
- Jūsų išskyros yra ne skaidrios ar baltos spalvos, didesnės apimties arba skleidžia nemalonų kvapą
- Makšties niežulys, deginimas, patinimas ar net tirpimas
- Šlapindamiesi jaučiate deginimo pojūtį
- Skausmas ar skausmas sekso metu.
Jei jau naudojote dirbtinę mergystės plėvę, tada atsiranda minėtų simptomų, turėtumėte nustoti ją naudoti. Taip pat pasitarkite su savo gydytoju, kad išvengtumėte rimtesnių komplikacijų naudojant produktą be BPOM leidimo.
Dirbtinės mergystės plėvės alternatyva
Medicinos pasaulyje plyšusi mergystės plėvė gali būti atstatyta chirurginiu būdu. Norėdami tai padaryti, moterys gali pasikonsultuoti su akušerijos ir ginekologijos specialistu (SpOG), kad pasirinktų vieną iš šių operacijos formų, būtent:
Atkuriant plyšusią mergystės plėvę atliekama himenoplastika arba himenoragijos operacija, tačiau dalių dar liko. Įplyšusią vietą gydytojas susiuvos specialiais sugeriančiais siūlais ir atstatys mergystės plėvės formą į pradinę formą.
Ši chirurginė technika pasirenkama, jei moters mergystės plėvė yra taip stipriai pažeista arba visiškai prarasta, kad jos nebeįmanoma susiūti. Per aloplantą gydytojas į makštį įterpia biomedžiagą, kuri veikia kaip dirbtinė mergystės plėvė arba taip pat žinoma kaip implantuota mergystės plėvė. Tačiau gydytojai dažniausiai ne iš karto sutinka su kiekvienos moters, norinčios atlikti himenoplastiką, prašymą. Kalbant apie privalumus ir trūkumus bei galimus šalutinius poveikius, šią procedūrą leidžiama atlikti tik kelioms moterims, pavyzdžiui, toms, kurios yra išprievartavimo aukos arba toms, kurių mergystės plėvė nėra plyšta dėl lytinių santykių.
