Racionalus medicinos naudojimas, ar jį įgyvendinote?

Ar kada nors lankėtės klinikoje ar ligoninėje ir gavote vaistų, kurių jums tikrai nereikia? Jei kada nors, šis veiksmas gali būti priskirtas neracionalaus narkotikų vartojimo kategorijai. Trumpai tariant, neracionalų narkotikų vartojimą galima apibrėžti kaip netinkamą narkotikų vartojimą. Tai gali pakenkti daugeliui šalių, ypač pacientams. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kuo kokybiškesnį ir efektyvesnį vaistų vartojimą. Šis žingsnis vadinamas racionaliu narkotikų vartojimu.

Racionalaus narkotikų vartojimo kriterijai

Remiantis PSO, galima sakyti, kad vaistų vartojimas yra racionalus, jei pacientas gauna tinkamą vaistą, reikiamą dozę ir už prieinamą kainą. Pažvelkime į kai kuriuos toliau nurodytus kriterijus:
  • Teisinga diagnozė ir vaistų pasirinkimas

Neteisingai diagnozavus ligą, gali būti parinktas ir paskirtas netinkamas vaistas. Pavyzdžiui, gydytojai turi nustatyti, ar infekciją sukėlė virusas ar bakterijos. Dviejų infekcijų gydymas bus skirtingas. Pacientams, kuriems yra bakterinės infekcijos simptomų, gali tekti skirti antibiotikų. Nors virusinėmis infekcijomis sergantiems žmonėms dažniausiai tereikia pailsėti. Be to, renkantis išrašytus vaistus reikia atsižvelgti ir į kainą, neduoti vaistų didelėmis kainomis vidutinio ir žemesnio ekonominio lygio pacientams.
  • Tinkama dozė

Kitas racionalaus narkotikų vartojimo žingsnis yra tinkamos dozės nustatymas. Dozavimas yra vaisto kiekis, vartojimo būdas ir vartojimo trukmė. Tai svarbu veiksmingam ir efektyviam vaistų vartojimui. Pavyzdžiui, antacidinius vaistus reikia kramtyti prieš nurijus, o antibiotikų negalima gerti su pienu, nes sumažės jų veiksmingumas. Vaistų vartojimo dažnis taip pat gali skirtis. Yra vaistų, kuriuos reikia gerti 2–3 kartus per dieną, o kai kurių kitų vaistų net reikia vartoti kasdien tuo pačiu metu, kad būtų pasiekta optimali nauda.
  • Tikslus stebėjimas

Kai skiriamas vaistas, gydytojas turi būti laikomas vienu iš racionalaus narkotikų vartojimo sąlygų. Pavyzdžiui, gydymas, jei pacientas nepasveiksta arba pasireiškia šalutinis poveikis. Nes kiekvieno žmogaus atsakas į narkotikus dažniausiai būna nevienodas.
  • Teisingas vaistų pristatymas

Gydytojų išrašytus receptus pacientas dažniausiai turi nunešti į vaistinę, kad išpirktų. Šis procesas turi vykti tinkamai. Vaistinės skyrius turi tiksliai suprasti gydytojo nurodymus ir sugebėti suteikti teisingą informaciją pacientams prieš išduodant vaistus.
  • Pacientai turi laikytis visų taisyklių

Pacientai turi laikytis gydytojų, taip pat vaistinės patarimų ir nurodymų. Taip galima racionaliai vartoti narkotikus. Šiose instrukcijose paprastai nurodomas reikiamo vartoti vaisto tipas, kiekis ir dozė. Taip pat yra specialių sąlygų, kurių reikia vartojant vaistą. Pavyzdžiui, vaistų vartojimas prieš valgį arba po jo. Taip pat tikimasi, kad pacientai grįš kreiptis į gydytoją, jei jų būklė nepagerės arba pajus šalutinį vaisto poveikį. Nesidarykite savidiagnostikos be gydytojo patarimo.

Neracionalaus narkotikų vartojimo pavyzdžiai

Neracionalus narkotikų vartojimas vis dar pasitaiko daugelyje sveikatos įstaigų, net ir mūsų pačių namuose. Kai kurie netinkamo narkotikų vartojimo atvejų pavyzdžiai:
  • Per didelis vaistų vartojimas (polifarmacinis)

Tokio atvejo pavyzdys – viršutinių kvėpavimo takų infekcija sergantis pacientas, kuriam išrašytas antibiotikų, vaistų nuo kosulio, analgetikų ir multivitaminų receptas. Kai kuriais atvejais šis veiksmas gali būti nereikalingas. Pacientui gali būti skiriama pakankamai vaistų, kad būtų galima gydyti pagrindinę problemą, o ne visus simptomus, kuriuos jis patiria. Polifarmacija taip pat gali būti matuojama pagal vaistų skaičių vienam receptui. PSO rekomenduoja, kad vidutiniam pacientui reikėtų tik 2–3 rūšių vaistų.
  • Nereikalingų vaistų skyrimas

Pavyzdžiui, vaikui, sergančiam lengva kvėpavimo takų infekcija, skiriami antibiotikai, nors šių vaistų nereikia. Galimas savarankiškas gydymas su pakankamai poilsio šiuo atveju. Šis atvejis taip pat yra pernelyg didelio antibiotikų vartojimo pavyzdys, dėl kurio gali atsirasti atsparumas antibiotikams.
  • Netinkamas vaistas

Tokio atvejo pavyzdys – ūmiu viduriavimu sergantis vaikas, kuris vartoja antimikrobinius ar viduriavimą mažinančius vaistus. Šis žingsnis nėra klaidingas, tačiau būtų geriau, jei vaikui būtų patarta pirmiausia gerti ORS. [[Susijęs straipsnis]]
  • Neefektyvus vaistų skyrimas

Vaistai, kurie iš tikrųjų yra neveiksmingi, kartais skiriami pacientams ne pagal užsakymą arba todėl, kad pacientas mano, kad daugiau vaistų yra geriau. Pavyzdžiui, duodama per daug arba nereikalingi multivitaminai.
  • Nesaugių vaistų skyrimas

Nesaugu čia reiškia, kad šalutinis vaisto poveikis nusveria naudą. Pavyzdžiui, anabolinių steroidų naudojimas vaikų ar sportininkų augimui ar apetitui skatinti.
  • Netinkamas narkotikų vartojimas

Pavyzdžiui, antibiotikų skyrimas netinkamais kiekiais ir antibiotikų vartojimas ne pagal gydytojo rekomendacijas. Taip yra todėl, kad daugelis pacientų nustoja vartoti antibiotikus, kai jaučiasi geriau. Tačiau šis vaistas turi būti vartojamas pagal gydytojo nurodymus. Labai svarbu racionaliai vartoti vaistus. Šis veiksmas užtikrins, kad vaistus bus galima vartoti geriausiu ir veiksmingiausiu būdu, nesukeliant nereikalingų sąlygų ar šalutinio poveikio. Visoms susijusioms šalims rekomenduojamos racionalaus narkotikų vartojimo gairės. Pradedant gydytojais, sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistininkais ir baigiant pacientais.