Linksmai žmonės dažniausiai daro tai, kas jiems patinka. Nesvarbu, ar tai būtų hobis, susibūrimas su draugais, kelionės su šeima, viskas daroma tik tam, kad būtų malonu ar laimė. Deja, tai netaikoma žmonėms, sergantiems anhedonija.
Kas yra anhedonija?
Anhedonija yra būklė, kai negalite jausti malonumo ar malonumo. Net dalykai, kuriuos mylite, nebesijaučia gerai. Dėl šios būklės ją patyrę žmonės praranda susidomėjimą tuo, kas anksčiau darė jį patenkintą ir laimingą. Anhedonija iš tikrųjų yra glaudžiai susijusi su depresija, tačiau ne visi sergantys depresija serga anhedonija. Tam tikri vaistai, ypač antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai, vartojami depresijai gydyti, kai kuriems žmonėms gali sukelti anhedoniją. Be to, anhedonija gali atsirasti ir dėl narkotikų vartojimo, streso, dėl per didelio nerimo. Ši būklė taip pat paveikia žmones, sergančius kitomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija ir bipolinis sutrikimas. Maža to, ši būklė gali pasireikšti net žmonėms, kurie turi nesusijusių sveikatos problemų, tokių kaip Parkinsono liga, vainikinės arterijos ir diabetas. Keletas tyrimų su pelėmis taip pat parodė dalyvavimą smegenų srityje, vadinamoje prefrontaline žieve. Be priežasčių, yra keletas veiksnių, galinčių padidinti anhedonijos išsivystymo riziką. Galimi šie anhedonijos rizikos veiksniai:
- Šeimos anamnezėje buvo didelė depresija ar šizofrenija
- Prievartos ar smurto istorija
- Patirti trauminį įvykį arba stiprų stresą
- Sergate liga, kuri neigiamai veikia gyvenimo kokybę
- Turi valgymo sutrikimą.
Tie iš jūsų, kurie turi šių rizikos veiksnių, turėtumėte būti atsargūs. Jei turite kokių nors rūpesčių, nedvejodami kreipkitės į artimiausią gydytoją ar psichologą.
Anhedonijos požymiai
Yra du pagrindiniai anhedonijos tipai, būtent socialinė anhedonija ir fizinė anhedonija. Socialinė anhedonija yra nesidomėjimas socialiniais kontaktais ir malonumo trūkumas socialinėse situacijose. Esant tokiai būsenai, jūs taip pat nenorite leisti laiko su kitais žmonėmis. Tuo tarpu fizinė anhedonija – tai nesugebėjimas jausti malonumo iš fizinių dalykų, tokių kaip maistas, prisilietimai ar seksas. Esant tokiai būsenai, jūsų mėgstamas maistas tampa neskanus arba prarandamas noras mylėtis. Anhedonijos požymiai, kuriuos galite parodyti, yra šie:
- Pasitraukimas iš socialinio gyvenimo ar santykių
- Neigiamų jausmų sau ir aplinkiniams atsiradimas
- Sumažėjęs emocinis gebėjimas, kai žodinės ir neverbalinės emocijos yra menkos arba atrodo plokščios
- Sunku prisitaikyti prie socialinių situacijų
- Būkite linkę rodyti klaidingas emocijas, pavyzdžiui, apsimesti laimingu kitų žmonių akivaizdoje
- Lytinio potraukio praradimas arba nesidomėjimas fiziniu intymumu
- Dažnos ligos ar kitos fizinės problemos.
Anhedonija gali priversti jus jaustis sumišusi ir jūsų santykiai su aplinkiniais tampa ne tokie geri. Visi dalykai, kurie anksčiau teikė jums džiaugsmo, dabar virsta nuobodžiais dalykais. Jūs netgi galite patirti depresijos jausmą. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad anhedonija sergantys žmonės vis tiek gali daryti tai, kas jiems patiko anksčiau, net jei dėl nepaaiškintų priežasčių jie visiškai nejaučia malonumo. Taigi, ką reikėtų daryti, kad tai įveiktum? [[Susijęs straipsnis]]
Anhedonijos įveikimas
Pirmasis anhedonijos gydymo žingsnis yra kreiptis į gydytoją. Jie išsiaiškins, ar yra pagrindinė sveikatos būklė, ar ne. Jei medicininių problemų nebus rasta, žmonėms, turintiems šį sutrikimą, bus rekomenduota apsilankyti pas psichologą, psichiatrą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Kad konsultacijos ir gydymas vyktų sklandžiai, svarbu palaikyti gerus santykius su savo terapeutu. Jums gali būti skiriami antidepresantai, kad pagerintumėte anhedoniją kartu su bet kokiais depresijos simptomais. Tačiau vaistai ne visada veikia kiekvieną pacientą, kartais net pablogina būklę. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami ir kiti vaistai. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus ir pasikonsultuokite, jei pasireiškia šalutinis poveikis. Gydytojas gali pakoreguoti dozę arba pakeisti skiriamus vaistus. Tuo tarpu kai kuriais anhedonijos atvejais naudojami kiti gydymo būdai, būtent elektrokonvulsinė terapija (ECT), transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) arba klajoklio nervo stimuliacija (VNS).
