ASD (prieširdžių pertvaros defektas), vaikų širdies liga

Prieširdžių pertvaros defektas arba ASD, jis taip pat žinomas kaip širdies kameros nutekėjimas. Ši būklė yra įgimta širdies liga, kuri egzistuoja nuo naujagimio arba yra įgimta. Tai vadinama širdies kameros nuotėkiu, nes sergant ASD siena, kuri turėtų iškloti kairįjį ir dešinįjį prieširdį, nevisiškai užsidaro arba yra skylė. Ši būklė ne visada sukelia simptomus ir gali net užsidaryti, jei skylė širdyje yra maža. Tačiau jei skylė pakankamai didelė, gali padidėti širdies ir plaučių pažeidimo rizika. Siekiant išvengti šios rizikos, ASD galima gydyti chirurginiu būdu.

Priežastis Prieširdžių pertvaros defektas arba ASD

Skylės buvimas širdies prieširdžių sienelėje iš tikrųjų yra normali būklė, jei ji atsiranda vaisiui. Ši skylė skirta pakeisti kraujo tekėjimą, kad kraujas išeitų iš plaučių. Tiesiog gimus kūdikiui skylės nebereikia. Taigi normaliomis sąlygomis jis užsidarys savaime, per kelias savaites ar kelis mėnesius po gimimo. Vaikams, sergantiems ASD, skylė neužsidaro pati arba skylė yra didesnė nei turėtų būti. Dėl to sutrinka kraujotaka širdyje. Įprastomis sąlygomis kairioji širdies pusė pumpuos kraują tik iš širdies į likusį kūną, o dešinė širdies pusė pumpuos kraują į plaučius. Vaikams, sergantiems ASD, kraujas, kuris turėtų tekėti kairiąja širdies puse, gali pakeisti tekėjimo kryptį į dešinę širdies pusę ir susimaišyti, tada patekti į plaučius. Jei skylė pakankamai didelė, perteklinis kraujo tekėjimas į plaučius apsunkins širdies ir plaučių darbą. Laikui bėgant ši būklė gali pažeisti du gyvybiškai svarbius organus.

ASD simptomai ne visada jaučiami

ASD dydis ir jo vieta lems simptomus, kurie gali atsirasti. Be to, ne visi vaikai, turintys ASD, patirs tam tikrus simptomus. Daugelis jų gali gerai augti esant normaliam svoriui. Deja, ne visi vaikai jaučiasi vienodai. Vaikams, sergantiems vidutinio sunkumo ASD, gali pasireikšti keli simptomai, tokie kaip:

• Mažas apetitas
• Augimas nėra optimalus
• Nuolat jaučiasi silpnas ir pavargęs
• Trumpas kvėpavimas
• Plaučių sutrikimai ir infekcijos, pvz., pneumonija

Jei negydoma anksti, ASD taip pat gali sukelti širdies problemų vėliau gyvenime, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus ar aritmijas ir širdies siurbimo sutrikimus. Vaikams, kurie auga su ASD, vėliau gresia didesnė insulto rizika. Kadangi kraujagyslių užsikimšimai gali prasiskverbti pro skylutes širdies prieširdžių sienelėse ir nuvesti į smegenis. Plaučių hipertenzija arba aukštas kraujospūdis plaučiuose taip pat gali pasireikšti pacientams, sergantiems ASD, kurie yra gana sunkūs, sulaukę senatvės ir negydomi.

Ar galima gydyti ASD?

Aukščiau paminėta komplikacijų rizika verčia gydytojai vaikams, sergantiems ASD, kuo anksčiau atlikti uždarymo procedūras. Tačiau prieš uždarant ASD, gydytojas tam tikrą laiką jį stebės, kad pamatytų, ar skylė gali užsidaryti pati. Stebėjimo laikotarpiu gydytojas taip pat nustatys tinkamiausią laiką pradėti gydymą ir ieškos kitų galimų įgimtų širdies ligų. ASD gydymui yra trys etapai, kuriuos atliks gydytojai: vaistų skyrimas, chirurgija ir tolesnė priežiūra.

1. Vaistų administravimas

Vaistų davimas neuždarys skylės širdies sienelėje. Tačiau poveikis gali padėti palengvinti jaučiamus simptomus. Siekiant sumažinti komplikacijų po operacijos riziką, taip pat gali būti naudojami vaistai. Vartojamo vaisto tipas taip pat gali skirtis, pvz., beta adrenoblokatoriai, naudojami širdies ritmui palaikyti, arba antikoaguliantai, kurie vartojami siekiant sumažinti kraujagyslių užsikimšimo riziką.

2. Operacija

Chirurgija paprastai atliekama siekiant uždaryti vidutinio ar didelio dydžio ASD. Tačiau ši procedūra nerekomenduojama ASD sergantiems pacientams, sergantiems plautine hipertenzija. Nes operacija iš tikrųjų gali pabloginti būklę. Yra dviejų tipų operacijos, kurias galima atlikti norint uždaryti ASD, būtent:

• Širdies kateterizacija

Šią procedūrą gydytojai atlieka įvedami kateterio vamzdelį į veną kirkšnyje. Tada vamzdelis bus nuolat įkišamas, kol pasieks širdį. Ši žarna yra įrankis, skirtas uždėti specialų dangtelį į tekančią širdį. Laikui bėgant aplink dangtelį išaugs naujas audinys, kuris visam laikui užsandarins skylę.

Ši procedūra paprastai atliekama ne per dideliems ASD.

• Atvira širdies operacija

Ši operacija atliekama taikant bendrą anesteziją. Gydytojas atidarys kelią iš krūtinės, kad uždarytų ASD, naudodamas specialią medžiagą. Ši procedūra paprastai naudojama gydyti ASD, kurios negalima gydyti kitais gydymo būdais.

3. Tolesnė priežiūra

Norint palaikyti širdies būklę, reikia atlikti tolesnį gydymą. Pacientams, kurie anksčiau sirgo ASD, bus nurodyta atlikti įprastinius tyrimus, naudojant elektrokardiogramą (EKG) arba širdies įrašą, praėjus tam tikram laikui po išrašymo iš ligoninės, praėjus vieneriems metams ir kitu laiku, kaip rekomendavo gydytojas. Taip pat būtina, kad suaugusieji, kuriems buvo atlikta ASD uždarymo procedūra, kasmet reguliariai tikrintis, ar nėra komplikacijų, tokių kaip plautinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai (aritmijos), širdies nepakankamumas ar širdies kameros pažeidimas. [[Susijęs straipsnis]]

Vaiko, sergančio ASD, priežiūra

Visiems ASD sergantiems vaikams reikalinga ypatinga vaikų kardiologo priežiūra. Dauguma vaikų, kuriems buvo atlikta ASD uždarymo procedūra, auga sveiki. Po chirurginės procedūros gydytojas skirs antibiotikų, kad būtų išvengta širdies sienelės infekcijos arba tai, kas paprastai vadinama bakteriniu endokarditu. Jei anksti diagnozuojama ir gydoma, vaikai, sirgę ASD, augs labai gerai. Jiems taip pat nereikia per daug tolesnių tyrimų. Paprastai problemos kyla dažniau, kai ASD nustatomas vyresniame amžiuje ir nėra tęsiamas gydymas. Problemų gali kilti ir tuomet, jei po angos uždarymo procedūros atsiranda komplikacijų. Vaikams, kuriems yra komplikacijų, reikalingas griežtesnis gydytojo stebėjimas. Be to, gydytojas taip pat pateiks patarimų, kokių veiksmų turi imtis tėvai, norėdami gydyti ASD sergančius vaikus.