Tiesa, kad viskas, kas perteklinė, nėra gerai, net ir galvojant apie kitus žmones. Altruizmas yra dėmesingumo kitiems bruožas, tačiau kartais nepaisoma savo sveikatos ir poreikių. Akivaizdu, kad altruistai žmonės daro viską, kas gera, nesitikėdami nieko mainais. Kai altruistai padeda kitiems, visi yra nuoširdžiai sujaudinti. Taigi, nėra jokios prievartos, lojalumo ar viliojimo, kaip atlygio, kuris užgožia jo elgesį. Tačiau, kita vertus, žmonės, turintys altruizmo, gali priimti rizikingus sprendimus, jų atidžiai neapsvarstę. Net iki grėsmės savo saugumui. [[Susijęs straipsnis]]
Kodėl atsirado altruizmas?
Yra priežastis, kodėl žmogus turi altruistinę prigimtį. Kai kurie dalykai, kurie gali būti altruizmo pagrindas:
1. Biologiniai veiksniai
Egzistuoja evoliucijos teorija, kad žmogus turi polinkį padėti savo broliui ir seseriai dėl genetinio pagrindo. Pagal šią teoriją altruizmas artimų giminaičių atžvilgiu atsiranda siekiant užtikrinti genetinių veiksnių tęstinumą.
2. Smegenų reakcija
Taip pat kaip
Padėti kitiems padaryk save laimingu, altruizmas yra aktyvinantis elgesys
atlygio centras smegenyse. Remiantis tyrimais, smegenų dalis, kurianti laimės jausmą, suaktyvėja darant tai, kas yra altruistiška. 2014 m. atliktame tyrime dalyvavimas altruizmo aktuose sukūrė sritis, kuriose
ventralinis tegmentinis dopaminerginis ir
ventralinis striatumas buk aktyvus. Šie teigiami ir malonūs jausmai kyla iš tos smegenų dalies.
3. Aplinkos veiksniai
Didelė altruizmo veiksmų įtaka yra bendravimas ir santykiai su kitais žmonėmis. Tyrimų duomenimis, socializacija net tarp dviejų 1-2 metų vaikų netgi išprovokuoja altruizmo aktų atsiradimą, nes tarp jų yra abipusis ryšys.
4. Socialinės normos
Tokios socialinės normos kaip „privalo“ tokiu pat būdu atsilyginti už kitų gerumą, matyt, taip pat gali sukelti altruizmo veiksmus. Tam įtakos turi ne tik socialinės normos, visuomenės lūkesčiai.
5. Kognityviniai veiksniai
Nors altruizmą turintys žmonės nesitiki atlygio ar atlygio, pažintiniu požiūriu yra ir lūkesčių. Pavyzdžiui, kai kas nors užsiima altruizmu, siekdamas išvaryti neigiamus jausmus arba pajusti empatiją konkrečiam žmogui. Filosofai ir psichologai jau seniai diskutuoja, ar yra tikrai tikras altruizmo pobūdis. Pasirodo, už altruizmo vis dar slypi „interesas“, skatinantis ką nors daryti gera kitiems. Pavyzdžiui, kai kas nors jaučiasi blogai, jis žiūrės į išorę ir padės kitiems. Sutelkiant dėmesį į kitų poreikius, nerimo ar diskomforto jausmai negali pamažu išnykti. Be to, kartais atliekami altruizmo veiksmai, siekiant sukurti pasididžiavimo, pasitenkinimo ar vertės jausmą. Tai yra, vis dar yra pagrindinis interesas, kodėl kas nors daro altruizmą. Su savanaudiška prigimtimi yra kaip tik priešingai. [[Susijęs straipsnis]]
Altruizmas yra geras ar blogas dalykas?
Be diskusijų apie tikrą ar interesais pagrįstą altruizmą, kitas klausimas yra, ar altruizmas yra geras ar blogas dalykas? Jei altruizmas daromas tinkamai, tai yra gerai. Nėra nieko blogo jaustis laimingam po altruizmo akto. Nėra nieko blogo, jei padėdamas kitiems didžiuotis savimi. Tačiau kai altruizmas tampa per didelis, jis gali tapti
patologinis altruizmas. Taip nutinka, kai žmogus altruizmą imasi iki tokio kraštutinumo, kad tai, ką jis daro, yra rizikinga, o ne gerai. Taigi, kai kyla raginimas į altruizmą, įsiklausykite į save: ar tai daroma siekiant naudos sau, kolektyvinei naudai ar iš empatijos? Tik tu žinai atsakymą. Viena aišku, kad per didelis altruizmas iki pavojaus sau nėra geras dalykas.
