Ar esate kažkas, kas
ekscentriškas ir tiki prietaringais dalykais? Jei taip, gali būti, kad turite šizotipinį sutrikimą. Šizotipinis sutrikimas yra ekscentriško asmenybės sutrikimo tipas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, parodys modelius ir elgesį, kuris kitiems gali pasirodyti keistas ar keistas.
Šizotipinio sutrikimo požymiai
Šizotipinis sutrikimas paveikia žmogaus elgesį, kalbos modelius, mintis ir suvokimą. Ne tik
ekscentriškas ir tiki prietarais, šizotipiniu sutrikimu sergantys žmonės taip pat nesugeba užmegzti artumo su kitais ir yra linkę plepėti. Galimi šizotipinio sutrikimo požymiai:
- Apsirenkite, kalbėkite ar elkitės keistai
- Įtartinas ir paranojiškas
- Nepatogiai ir nerimauja būti socialinėse situacijose, nes jaučia nepasitikėjimą kitais
- Turite mažai draugų, bet labai nejauku intymumo
- Klaidingai interpretuoja tikrovę arba turi iškreiptą suvokimą
- turėti stebuklingų įsitikinimų ir minčių, pavyzdžiui, būti per daug prietaringu ir jaustis būrėja
- Pilnas fantazijos ir svajonių
- Tvirtas ir nepatogus bendraudamas su kitais žmonėmis
- Būkite nuošalūs ir šalti
- Mažiau emocijų ar netinkamo emocinio atsako
- Kalbėkite neaiškiai arba neaiškiai.
Žmonės, turintys šizotipinį sutrikimą, paprastai neturi psichozės simptomų, tokių kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Tačiau retais atvejais šį asmenybės sutrikimą turintys žmonės taip pat gali susirgti šizofrenija. [[Susijęs straipsnis]]
Šizotipinio sutrikimo priežastys
Asmens, patiriančio šizotipinį sutrikimą, priežastis nėra tiksliai žinoma. Tačiau manoma, kad smegenų funkcijos, genetikos ir aplinkos veiksnių pokyčiai taip pat gali turėti įtakos. Genetiškai jums gali kilti sutrikimo rizika, jei jūsų šeimos narys serga šia liga, šizofrenija ar kitu asmenybės sutrikimu. Be to, įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, ypač vaikystės patirtis. Kalbant apie šiuos veiksnius, būtent:
- Smurtas
- Apleidimas
- Trauma
- Stresas
- Emociškai atskirti tėvai.
Be to, įtakos turi ir individualus temperamentas bei asmenybė. Tai rodo, kad joks veiksnys nėra atsakingas už šizotipinį sutrikimą, nes šis sutrikimas yra sudėtingo pobūdžio ir gali būti susijęs su pirmiau minėtais veiksniais. Šizotipinis sutrikimas paprastai atpažįstamas tik ankstyvame pilnametystėje. Taip yra todėl, kad vaikai ir paaugliai vis dar nuolat vystosi, bręsta ir keičiasi asmenybė. Nors gali būti žinoma ir nuo tų laikų. Laikui bėgant, žmonės, turintys šį sutrikimą, gali patirti depresiją, nerimą, kitus asmenybės sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, gyvenimo problemas ir net bandymus nusižudyti. Jei žmogus turi šizotipinį sutrikimą, tyrimai rodo, kad yra nedidelė rizika, kad šis sutrikimas bus perduotas jo vaikui. Tačiau šio asmenybės sutrikimo intensyvumas dažniausiai mažėja su amžiumi. Tačiau patys ekstremaliausi simptomai atsiranda sulaukus 40 ar 50 metų. Šizotipinis asmenybės sutrikimas taip pat paprastai pasireiškia maždaug 3,9 procento pasaulio gyventojų.
Šizotipinio sutrikimo gydymas
Jei turite šizotipinio sutrikimo požymių, tikrai yra teisingas žingsnis kreiptis į psichiatrą. Kai nustatomas sutrikimas, gydytojas paskirs vaistus ar gydymą. Tiesą sakant, nėra vaistų, specialiai sukurtų šizotipiniam sutrikimui gydyti. Tačiau žmonėms, sergantiems šiuo sutrikimu, paprastai skiriami antipsichoziniai vaistai arba antidepresantai, jei jiems pasireiškia simptomai, kuriuos galima valdyti vartojant šiuos vaistus. Kai kurie gydymo būdai taip pat gali padėti esant šizotipiniam sutrikimui. Galimi šie terapijos tipai:
Psichoterapija arba pokalbių terapija
Ši terapija gali padėti jums gerai kalbėti ir bendrauti. Tokio tipo terapiją galite gauti ugdydami socialinius įgūdžius, kurie padės jaustis patogiau ir prisitaikyti prie socialinių situacijų.
Kognityvinė elgesio terapija
Ši terapija gali padėti susidoroti su kai kuriais su jūsų būkle susijusiais elgesiais. Šios terapijos metu išmoksite elgtis socialinėse situacijose ir reaguoti į socialinius signalus. Be to, taip pat išmoksite atpažinti neįprastas ar pavojingas mintis ir jas pakeisti.
Taip pat gali prireikti šeimos terapijos, ypač jei gyvenate su šeimos nariais. Ši terapija gali padėti sustiprinti jūsų santykius su šeima. Be to, taikant šią terapiją šeima geriau supras jūsų būklę, todėl jausitės labiau palaikomi greitai pasveikti. Šizotipiniu sutrikimu sergančių žmonių gydymo perspektyvos skiriasi priklausomai nuo jo sunkumo. Tačiau tie iš jūsų, kurie yra motyvuoti keistis, ieškoti ir laikytis tinkamo gydymo, parodys geresnius rezultatus.
