Disociacinė amnezija yra disociacinio sutrikimo tipas, susijęs su nesugebėjimu prisiminti svarbios asmeninės informacijos, kurią dauguma žmonių retai pamiršta. Disociaciniai sutrikimai yra psichikos ligos, susijusios su atminties, sąmoningumo, tapatybės ir (arba) suvokimo sutrikimais. Sutrikus vienai ar dviem iš šių funkcijų, tai sukels simptomus. Šie simptomai gali trukdyti kasdienei žmogaus veiklai, įskaitant socialinę veiklą, darbą ir santykius. Disociacinė amnezija gali atsirasti, kai žmonės užblokuoja tam tikrą informaciją, dažniausiai įvykius, susijusius su trauma ar stresu. Dėl to jis negalės prisiminti svarbios asmeninės informacijos. Ši sąlyga skiriasi nuo įprasto pamiršimo atvejo. Pavyzdžiui, pamiršote padėti raktus arba negalite prisiminti vardo žmogaus, su kuriuo susitikote tik vieną ar du kartus. Disociacinė amnezija nėra tas pats, kas įprasta amnezijos forma, kuri apima informacijos praradimą iš atminties, dažniausiai dėl ligos ar smegenų sužalojimo. Esant disociacinei amnezijai, prisiminimai vis dar yra, tačiau jie yra labai giliai saugomi žmogaus galvoje ir negali būti prisiminti. Tačiau atmintis gali grįžti pati arba po to, kai ją suaktyvina kažkas aplink žmogų.
Disociacinės amnezijos priežastys
Ši amnezija yra susijusi su dideliu stresu, kuris gali būti trauminio įvykio rezultatas. Pavyzdžiui, karas, seksualinis priekabiavimas, nelaimingi atsitikimai ar stichinės nelaimės, kurias matėte ar patyrėte patys. Taip pat yra genetinių veiksnių galimybė disociaciniams sutrikimams, įskaitant disociacinę amneziją, išsivystyti, nes žmonės su šiais sutrikimais kartais turi artimų giminaičių, sergančių šia liga.
Disociacinės amnezijos simptomai
Pagrindinis šios ligos simptomas – staigus nesugebėjimas prisiminti praeities įvykių ar asmeninės informacijos. Pacientai paprastai atrodo sutrikę ir patiria depresiją ar nerimą.
Disociacinės amnezijos diagnozė
Jei atsiranda disociacinės amnezijos simptomų, gydytojas turi tai įvertinti, surinkęs visą ligos istoriją ir fizinę apžiūrą. Nors nėra specialaus testo amnezijai diagnozuoti, gydytojai gali atlikti kelis tyrimus, pavyzdžiui:
elektroencefalogramos (EEG),
neurovaizdavimas , arba kraujo tyrimai. Šie tyrimai padeda atmesti neurologinių ar kitų ligų ir šalutinio vaistų poveikio galimybę, kaip disociacinės amnezijos simptomų priežastį. Tam tikros sąlygos, pvz., smegenų ligos, galvos traumos, apsinuodijimas vaistais ar alkoholiu ir miego trūkumas, gali sukelti simptomus, panašius į disociacinius sutrikimus, įskaitant amneziją. Nenustačius fizinės ligos, pacientas gali būti nukreipiamas pas psichiatrą ar psichologą, kurie yra specialiai apmokyti diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimus. Jie naudoja interviu ir vertinimo priemones, specialiai sukurtas įvertinti, ar asmuo turi disociacinį sutrikimą, ar ne.
Disociacinės amnezijos gydymas
- Psichoterapija. Šioje terapijoje naudojami psichologiniai metodai, skirti skatinti konfliktų bendravimą ir didinti problemų supratimą.
- Kognityvinė terapija. Terapija sutelkia dėmesį į disfunkcinių mąstymo modelių ir iš jų kylančių jausmų bei elgesio keitimą.
- Šeimos terapija. Šio tipo terapija gali padėti supažindinti sergančiojo šeimą apie sutrikimą ir jo priežastis, taip pat padėti šeimai suvokti ligos pasikartojimo simptomus.
- Kūrybinė terapija (muzika ar menas). Ši terapija gali leisti pacientams saugiai ir kūrybiškai išreikšti savo mintis ir jausmus.
