Ar patikėtumėte, jei yra istorija, kad lavonas vis tiek gali judėti, nors buvo palaidotas metus? Šios istorijos egzistuoja ne tik siaubo filmuose ar knygose, bet ir realiame pasaulyje. Tai ne virusas, dėl kurio pavirsta lavonai
zombiai, bet dėl skilimo proceso. Tyrėjai iš Australijos taip pat atliko lavonų judėjimo tyrimus, nors jie buvo palaidoti daugiau nei metus. Koks yra mokslinis paaiškinimas?
Kaip vyksta irimo procesas žmonių lavonuose?
Skilimas įvyksta praėjus kelioms minutėms po žmogaus mirties. Kai širdis nustoja plakti, kūno ląstelėms pradeda trūkti deguonies. Fermentai pradeda virškinti ląstelės membraną, o tada išteka, kai ląstelė suyra. Šis procesas dažniausiai prasideda kepenyse, kuriose gausu fermentų, ir smegenyse, kuriose yra daug vandens. Ilgainiui pradeda blogai funkcionuoti visi kiti audiniai ir organai. Iš plyšusių kraujagyslių pradeda tekėti pažeistos kraujo ląstelės. Dėl gravitacijos poveikio pažeisti kraujo kūneliai nusėda kapiliaruose ir smulkiosiose kraujagyslėse, todėl pasikeičia lavono odos spalva. Kūno temperatūra pradeda mažėti, tada rigor mortis (standus lavonas) atsiranda ir akių vokuose, žandikaulio raumenyse, kakle, kol galiausiai pasiekia kitas kūno dalis. Taip pat sustingsta raumenys, užsifiksuoja sąnariai.
Kaip kūnas gali judėti net miręs?
Mokslininkai tiria skilimo procesą mirusiųjų kūnuose dėl natūralių veiksnių, tokių kaip ligos. Jie nustatė, kad lavonai vis tiek galėjo judėti be jokios „pagalbos“ ir pakeisti savo vietą kape. Žinoma, šis atradimas turi svarbių pasekmių teismo mokslui. Dažnai kriminalistai mano, kad radę kūną tam tikroje padėtyje, daroma išvada, kad lavonas mirė tokioje pačioje padėtyje, kaip ir radimo metu. Tiesą sakant, lavono kūnas dar gali gerokai pajudėti, nors jau metus miręs. Šiame tyrime mokslininkai panaudojo žmogaus, mirusio dėl natūralių priežasčių, kūną. Jie naudoja prietaisą, skirtą fiksuoti pokyčius, atsirandančius, kai vyksta lavono irimo procesas. Tyrimas, kuriam vadovavo Alyson Wilson iš Centrinio Kvinslando universiteto (Australija), užtikrina, kad jokie gyvūnai negalėtų liesti lavonų. Kad būtų užtikrinta, jog lavonai nejudėtų dėl gyvūnų, bandančių juos suėsti. Tyrėjų komanda toliau fotografavo skilimo procesą daugiau nei 17 mėnesių ir nustatė, kad palaikai vis tiek galėjo judėti patys. Tyrimo pradžioje mokslininkai padėjo lavono ranką prie kūno. Tačiau po 17 mėnesių lavono ranka persikėlė į kitą pusę. Wilsonas teigė, kad kūno judėjimas iš šio lavono yra skilimo proceso poveikis, kai kūnas tampa mumifikuotas ir kūno raiščiai išdžiūsta. [[Susijęs straipsnis]]
Kiek laiko užtruks, kol lavonas suirs?
Žmogaus kūnas susideda iš 200 kaulų, kelių trilijonų mikrobų ir 37 trilijonų ląstelių. Kai dvasia palieka kūną, žmogaus kūnas dar turi „ilgą kelią“ visiškai išnykti. Toliau pateikiamos kūno fazės, pradedant nuo mirties, kol kūną praryja žemė.
Vieneri metai
Mažiau nei per metus viskas, kas „apgaubia“ kape esantį lavoną, pavyzdžiui, drabužiai ar drobulė, suirs ir išnyks dėl rūgščių kūno skysčių ir jį „suvalgiančių“ nuodų.Dešimt metų
Po 10 metų, esant pakankamai drėgmei, drėgnai aplinkai ir mažai deguonies, įvyksta cheminė reakcija, kurios metu riebalai ant lavono šlaunų ir sėdmenų paverčiami į muilą panašia medžiaga, vadinama kapo vaškas arba kapų žvakės.Penkiasdešimt metų
Po penkiasdešimties metų kūno audiniai suskystės ir išnyks, o oda ir sausgyslės laikui bėgant taip pat bus prarastos.Aštuoniasdešimt metų
Po 80 metų kape kaulai lūžs, nes pradės nykti juose esantis kolagenas. Tada lieka trapus mineralinis skeletas.Vienas šimtmetis
Paskutiniame etape, kai praeis 100 metų, likę kaulai subyrės į dulkes. tik dantys, kapo vaškas, ir išliks tik keli nailoniniai siūlai iš nusineštų drabužių.
Tai mokslinis lavono, kuris vis dar gali judėti, kai jis mirė, būklės paaiškinimas. Dėl šio atradimo teismo medicinos ekspertai galės lengviau numatyti rastų palaikų mirties vietą, laiką ir priežastį.
