Fotografinės ir eidetinės atminties atpažinimas ir galimybė jas turėti

Fotografinė atmintis arba fotografinė atmintis yra gebėjimas aiškiai prisiminti viską, kas buvo matyta, net jei įvykis praėjo ilgą laiką. Fotografinės atminties savininkai gali tyrinėti išsamius prisiminimus, nesvarbu, ar tai būtų raštai, nuotraukos ar įvykiai, kuriuos jie matė prieš savaites ar mėnesius. Fotografinės atminties tema vis dar yra diskusijų objektas. Daugelis mokslininkų mano, kad tai neįmanoma. Jie daro prielaidą, kad žmonės, kurie gali prisiminti dalykus ilgą laiką, paprastai naudoja normalią atmintį arba apibendrina informaciją. Tačiau norint iš tikrųjų aiškiai ir tiksliai matyti vaizdą mintyse po ilgo įvykių laikotarpio, tai laikoma abejotina, nes nėra aiškių mokslinių įrodymų, kad ši atmintis priklauso žmonėms.

Fotografinė atmintis ir eidetinė atmintis

Fotografinė atmintis dažnai painiojama su eidetine atmintimi.eidetinė atmintis). Abu laikomi tuo pačiu dalyku, tačiau turi reikšmingų skirtumų.

1. Eidetinė atmintis

eidetinė atmintis arba eidetinė atmintis yra žmogaus gebėjimas (smegenys) vis dar matyti (atsiminti) nebematomus vaizdus. Ši sąvoka taip pat laikoma laikina trumpalaikės atminties forma. Iš esmės kiekvienas turi eidetinę atmintį. Tiesiog atminties ryškumo lygis skiriasi. Dauguma žmonių paprastai atsimena tik per kelias sekundes, o gal net mažiau nei per sekundę. Tačiau žmogus, turintis labai gerą eidetinę atmintį, galės ir toliau mintyse matyti vaizdus, ​​kurie buvo už akių ilgiau, nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Po to atmintis pamažu tampa netiksli, miglota, net išblukusi. Taip yra todėl, kad perduodama informacija yra trumpalaikė atmintis.

2. Fotografinė atmintis

Priešingai nei eidetinė atmintis, žmonės, turintys fotografinę atmintį, gali prisiminti tai, ką matė ilgesnį laiką, galbūt net prieš kelis mėnesius. Fotografinę atmintį turintys žmonės gali ne tik kasti senus prisiminimus, bet ir tiksliai atsiminti įvykių detales. Tačiau, kaip paaiškinta anksčiau, nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad žmogus turi tokią atmintį. [[Susijęs straipsnis]]

Kaip lavinti atmintį, kad ji būtų ryškesnė

Dainavimas gali padėti prisiminti dalykus. Iki šiol nėra įrodyto metodo, kaip priversti žmogų turėti fotografinę atmintį. Tačiau yra keletas būdų, kaip lavinti atmintį, kad ji būtų ryškesnė. Viena iš jų yra mnemoninė sistema.

1. Mnemoninė sistema

Mnemoninė sistema yra būdas naudoti asociacijų modelius tarp raidžių, paveikslėlių ar idėjų, padedančių prisiminti dalykus. Pavyzdžiui, kai bandysite prisiminti ką nors vardu Rožė, jums tai asocijuojasi su rože, todėl bus lengviau įsiminti. Yra keletas būdų, kaip praktikuoti prisiminimą naudojant Menmoninę sistemą, įskaitant:
  • Raktažodžiai arba raktinius žodžius. Raktažodžių metodas naudojamas žodžiams ar kitiems dalykams atsiminti.
  • Informacijos suspaudimas. Šis metodas atliekamas dalijant informaciją į keletą trumpesnių dalių. Pavyzdžiui, kai prisimenate 12 skaitmenų mobiliojo telefono numerį, galite jį suskirstyti į 3 skaičių grupes, kurių kiekvienoje yra 4 mobiliojo telefono numeriai.
  • Muzikinis. Taikydami šį metodą bandysite ką nors prisiminti dainuodami, pvz., dainos „ABC“ arba dainos „1 plius 1“ žodžius.
  • Akronimas. Santrumpos metodas atliekamas ką nors sutrumpinant, kad jį atsimintų.
  • Ryšys. Prisijungimo metodas atliekamas sujungiant tai, kas jums nauja arba ką žinote, su tuo, ką galite prisiminti. Pavyzdžiui, prisiminus kieno nors vardą yra Meškiukas, galite jį susieti su „meškiuku“ arba su išskirtiniu bruožu, pvz., „meškučiuke“, nes jis visada nešioja skrybėlę.
  • loci. „Loci“ – tai būdas atsiminti, darant dalykus, kurie buvo perduoti kaip būdas iškasti pamirštą informaciją. Pavyzdžiui, kai ieškote WL pasimetę, galite grįžti ten, kur paskutinį kartą tai prisiminėte, o tada eiti per kambarį vėl įsivaizduodami, ką darėte ir kur paskutinį kartą jį padėjote.

2. Pratimai stiprina kitus prisiminimus

Iš esmės geriausias būdas paryškinti atmintį, net jei tai nėra fotografinė atmintis, yra palaikyti aktyvias smegenis. Vienas iš jų galėtų būti žaisti kelių tipų žaidimus, kurie stimuliuoja smegenis. Pavyzdžiui, galvosūkių, mįslių ar paveikslėlių prisiminimas ir jų poravimas. Kai kurie kiti patarimai, kuriuos galite padaryti norėdami pagerinti atmintį, yra išmokti naujos kalbos, skaityti sudėtingas knygas ar straipsnius ir kasdien papildyti naują žodyną. Be to, kai kurios mankštos rūšys taip pat gali padėti palaikyti smegenų sveikatą, o tai vaidina svarbų vaidmenį gerinant atminties įgūdžius. Pavyzdžiui, per aerobikos pratimus ir meditaciją. Jei turite klausimų apie sveikatos problemas, galite nemokamai paklausti savo gydytojo tiesiogiai SehatQ šeimos sveikatos programoje. Atsisiųskite „SehatQ“ programą dabar iš „App Store“ arba „Google Play“.