Matydami šoko ištiktus žmones, galite panikuoti. Šoko terminas čia yra ne psichologinio šoko rūšis dėl nepaprasto šoko, o fizinio šoko būklė, kurią būtina nedelsiant gydyti, kad paciento gyvybė neužgestų. Valdyti šoką taip pat negalima neatsargiai. Ši sąlyga apima neatidėliotiną medicinos pagalbą, kurią reikia gydyti ligoninėje. Kaip tai tvarkoma? [[Susijęs straipsnis]]
Šoko priežastis
Šokas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Čia yra šoko priežastys pagal tipą, kurias turite žinoti:
- Kardiogeninis šokas. Šokas, atsirandantis dėl širdies veiklos sutrikimų, tokių kaip širdies priepuolis ar širdies nepakankamumas.
- Neurogeninis šokas. Šokas, atsirandantis dėl nugaros smegenų pažeidimo, nelaimingo atsitikimo ar sužalojimo veiklos metu.
- Anafilaksinis šokas.Šokas, atsirandantis dėl alergijos dėl vabzdžių įkandimų, narkotikų vartojimo, maisto ar gėrimų.
- Septinis šokas. Šokas, atsirandantis dėl infekcijos, patekusios į kraują, todėl organizmas patiria uždegimą ar uždegimą.
- Hipovoleminis šokas. Šokas, atsirandantis dėl didelio skysčių ar kraujo netekimo, pavyzdžiui, dėl viduriavimo, kraujavimo avarijos metu arba vėmimo krauju.
Šoko, kuris atsiranda staiga, gydymo metodai
Pamatę šoko ištiktą žmogų, pirmiausia reikia skambinti pagalbos numeriais 118 arba 119 ir iškviesti greitąją pagalbą. Laukdami greitosios pagalbos, šoko patyrusiam pacientui iš pirmų rankų galite atlikti šias procedūras:
- Paguldykite pacientą. Jei įmanoma, atlikite šį veiksmą.
- Pakelkite paciento kojas apie 30 cm aukščiau už galvą. Venkite šio žingsnio, jei paciento galva, kaklas ar nugara yra sužeisti arba yra lūžę kaulai.
- Nekelkite paciento galvos.
- Jei pacientas vemia ar kraujuoja iš burnos, pasukite kūną, kad išvengtumėte vėmimo ir kraujo nurijimo.
- Jei pacientas nekvėpuoja, darykite širdies ir plaučių gaivinimas (CPR) arba dirbtinis kvėpavimas. Tačiau CPR turėtų atlikti tik tie žmonės, kurie buvo išmokyti CPR metodų.
- Jei yra matoma žaizda, jos nelieskite. Venkite kontakto su žaizda, kol atvyks sveikatos priežiūros darbuotojai.
- Įsitikinkite, kad pacientui patogu, pavyzdžiui, apklokite pacientą, kad jam būtų šilta.
- Atlaisvinkite paciento drabužius, kad nebūtų užkimšti kvėpavimo takai.
- Nejudinkite ir nejudinkite paciento, nebent jis būtų pavojingoje vietoje. Pavyzdžiui, kelio viduryje.
- Neduokite pacientui valgyti ar gerti.
Šoko diagnozavimo procesas ligoninėje
Atvykus į ligoninę svarbiausias gydymo šoką patyrusiam žmogui yra užtikrinti, kad kraujo ir deguonies tekėjimas organizme būtų normalus. Šis veiksmas turėtų būti atliktas kuo greičiau. Paprastai medicinos personalas suteiks papildomų skysčių per IV, vaistus (per IV arba injekcijas), kraujo perpylimus ir kitus medicininius gydymo būdus. Kai pacientas yra sąmoningas, gydytojas atliks daugybę tyrimų, kad nustatytų paciento patirto šoko priežastį. Štai keletas testų, kuriuos galima atlikti:
1. Vaizdo testas
Šis tyrimas gali būti ultragarso (USG) forma,
Rentgenas,
KT skenavimas, ir MRT. Tikslas yra nustatyti, ar nėra audinių ir vidaus organų pažeidimų. Pavyzdžiui, pažeisti organai, lūžiai, plyšę raumenys arba nenormalus augimas.
2. Kraujo tyrimas
Šis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar paciento kūne nėra tam tikrų būklių. Pradedant nuo sepsio ar kraujo infekcijos, stipraus kraujavimo ir perdozavimo dėl vaistų.
Šoko gydymas ligoninėje
Nustačius šoko priežastį, gydytojas nustato paciento patirto šoko tipą. Šio tipo šokas padės gydytojui nustatyti tinkamą gydymo metodą. Štai keletas gydymo būdų, kurie bus naudojami kiekvienai būklei, pavyzdžiai:
- Epinefrinas ir panašūs vaistai bus skiriami, kai pacientas patiria tam tikro tipo anafilaksinį šoką.
- Kraujo perpylimas bus atliekamas, kai pacientas patiria didelį kraujo netekimą, dėl kurio atsiranda šokas, arba kai pacientą ištiko hipovoleminis šokas.
- Kardiogeniniam šokui gydyti skirti vaistai ar širdies operacija.
- Antibiotikai septiniam šokui gydyti.
Ar šoką patyrę žmonės gali visiškai pasveikti?
Nors šokas gali sukelti rimtų komplikacijų paciento organizme, tai nereiškia, kad pacientas negalės pasveikti. Paciento pasveikimo tikimybė paprastai priklausys nuo paciento amžiaus ir ligos istorijos, šoko priežasties, paciento šoko būklės trukmės, šoko sukelto vidaus organų pažeidimo ir nuo šoko gydymo.
