Ėjimas per miegus Ėjimas mieguistumas arba lunatizmas yra sutrikimas, dėl kurio žmogus gali stovėti ir vaikščioti, kai jis kietai miega. Kai kuriais atvejais ligoniai nepastebi arba neprisimena įvykių, įvykusių vaikščiojant lunatistu. Šis atvejis dažniausiai pasireiškia vaikystėje, 4-8 metų amžiaus. Tačiau tai gali patirti ir suaugusieji.
Ėjimo mieguistumas simptomai
Kai kas nors miega vaikščiodamas ar
lunatizmas, jie lėtai vaikščios po kambarį. Arba jie taip pat nuėjo į kitą kambarį. Unikalu, kad vaikščiojant paciento akys kartais lieka užmerktos arba atmerktos. Jei ko nors paklausite, lunatakiai atsakys lėtai arba visai nereaguos. Sugrąžinti į lovą jo nepažadindami, lunatakiai vėl užmigs ir neprisimena įvykio. Su laiku ir amžiumi miegantys vaikai vaikšto arba
lunatizmas paskutinėje lunatizmo fazėje bus lengviau pabusti savarankiškai. [[Susijęs straipsnis]]
Ėjimo miego metu priežastys
Keletas veiksnių gali sukelti vaikščiojimą lunat arba
lunatizmas, tarp kitų:
1. Genetiniai veiksniai
Jei šeimoje yra palikuonių, pavyzdžiui, tėvai, broliai ir seserys ar seneliai, turintys vaikščiojimo mieguistumo sutrikimų arba
lunatizmas, jums gresia didesnis vaikščiojimas per miegus arba
lunatizmas.
2. Miego trūkumas
Darbo poreikiai arba dažnas mieguistumas vėlai naktį gali sukelti miego trūkumą, todėl gali vaikščioti lunatiškai
lunatizmas.
3. Stresas
Nerimas ar stresas taip pat gali sukelti hormono kortizolio, kuris trukdo komfortui miego metu, įskaitant vaikščiojimą mieguistumą ar vaikščiojimą lunat metu, gamybą.
lunatizmas.
4. Narkotikų šalutinis poveikis
Tam tikrų vaistų, tokių kaip raminamieji, neuroleptiniai ar stimuliuojantys vaistai, ir antihistamininiai vaistai (nuo alergijos), vartojimas taip pat gali sukelti vaikščiojimą mieguistumą.
Kaip įveikti vaikščiojimą miego metu
Norint išspręsti vaikščiojimo per miegus problemą, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastį. Po to naujasis gydytojas gali pateikti rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą ar tinkamą gydymą. Sunku miegoti ar vaikščioti
lunatizmas gali būti sumažintas arba gydomas tam tikrais vaistais, tokiais kaip prosomas, klonopinas ir trazodonas (desirelis). Šių vaistų vartojimas gali būti trumpalaikis, nes laikui bėgant jų veiksmingumas gali mažėti. Be vaistų, taip pat galite naudoti atsipalaidavimo metodus arba psichinių vaizdų metodus. Šis metodas laikomas patogesniu ir veiksmingesniu gydant žmones, kurie kenčia nuo vaikščiojimo lunatiškai. Atsipalaiduoti galima su elgesio terapeutu arba hipnotizuotoju. Jei, miego sutrikimai vaikščioti ar
lunatizmas tampa rimtesnis, pvz., kyla pavojus saugumui ar gali susižaloti save ar kitus, rekomenduojamas gydymas – kreiptis į psichiatrą. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, vaikščiojimas lunatu arba lunatizmas pasitaiko ir į tai reikia žiūrėti rimtai.
