Ar išsigąstate, kai esate lifte, kambaryje be lango ar net lėktuve? Jei taip, galite turėti klaustrofobiją. Ši būklė yra viena iš labiausiai paplitusių fobijų pasaulyje, todėl svarbu ją suprasti.
Kas yra klaustrofobija?
Terminas klaustrofobija kilęs iš žodžio
klaustukas (lot.) reiškia uždarą vietą ir
fobos (graikų kalba) reiškia baimę. Remiantis žodžio kilme, klaustrofobija yra nepagrįsta ir intensyvi uždarų ar siaurų erdvių baimė. Žmonės su klaustrofobija stengsis vengti mažų erdvių ar situacijų, kurios gali sukelti paniką. Mažo kambario apibrėžimas gali skirtis, priklausomai nuo fobijos sunkumo. Paprastai žmonės, turintys šią fobiją, vengs keliauti lėktuvais, traukiniais ar liftais. Be to, klaustrofobija sergantys žmonės kaskart įėję į sausakimšą patalpą skubės ieškoti išeities, bijo, kad durys užsidarys, kai bus patalpoje, ir bus šalia išėjimo, kai bus perpildytoje vietoje. Klaustrofobiją gali sukelti įvairios situacijos, pavyzdžiui, buvimas pilname lifte, buvimas mažoje patalpoje be langų, įlipimas į lėktuvą ar mažą automobilį, MRT ar kompiuterinė tomografija, buvimas didelėje ar perpildytoje patalpoje, ėjimas tuneliu, buvimas viduje. viešasis tualetas ir kt.
Klaustrofobijos priežastys
Paprastai klaustrofobija pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. Deja, tiksliai nežinoma, kas sukelia šią fobiją. Tačiau manoma, kad aplinkos veiksniai turi didelį vaidmenį. Be to, ši fobija taip pat susijusi su migdolinio kūno, kuris yra smegenų dalis, kontroliuojanti baimę, disfunkcija. Be to, šią fobiją taip pat gali sukelti šie trauminiai įvykiai:
- Ilgą laiką įstrigo ankštoje erdvėje
- Turbulencija lipant į lėktuvą
- Kada nors buvo nubaustas mažame kambaryje, pavyzdžiui, vonios kambaryje
- Paliekama ankštoje erdvėje, pavyzdžiui, spintoje
- Atskirtas nuo tėvų, kai būna perpildytoje vietoje.
Taip pat labiau tikėtina, kad susirgsite klaustrofobija, jei ja serga jūsų tėvai ar kiti šeimos nariai. Kitaip tariant, kai vaikas mato ir stebi, kad artimiausias žmogus bijo mažos uždaros erdvės, tada ir jis pajus tokią pat baimę. [[Susijęs straipsnis]]
Klaustrofobijos simptomai
Atsiradus situacijai, kuri ją sukelia, atsirandantys klaustrofobijos simptomai gali būti lengvi ar net sunkūs. Taip pat galite jaustis taip, lyg jus ištiktų panikos priepuolis. Kai kurie simptomai, kurie gali pasireikšti, yra šie:
- Prakaitavimas
- purtant
- Labai išsigandęs arba panikavęs
- Neramus
- Sunku kvėpuoti
- Hiperventiliacija
- Greitas širdies susitraukimų dažnis ir aukštas kraujospūdis
- Karščio bangos
- sausa burna
- Nutirpęs
- Užspringimas
- Tempimas arba krūtinės skausmas
- pykina
- Galvos svaigimas arba alpimas
- Sumišimas.
Klaustrofobija taip pat apima baimę būti uždarytam ar įstrigtam vienoje konkrečioje vietoje, todėl laukimas eilėje prie kasos taip pat gali sukelti simptomus kai kuriems žmonėms. Jei jaučiate, kad turite šią fobiją ir ji trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, nedelsdami kreipkitės pagalbos į psichologą ar psichiatrą.
Kaip įveikti klaustrofobiją
Kai jums bus diagnozuota klaustrofobija, jūsų psichologas rekomenduos vieną ar daugiau gydymo būdų, kaip susidoroti su šia fobija. Kai kurie galimi gydymo būdai yra tokie:
- Kognityvinė elgesio terapija, skirta perkvalifikuoti jūsų protą, kad nejaustumėte grėsmės erdvės ar vietos, kurios bijote. Ši terapija atliekama palaipsniui įvedant jus į mažą patalpą ir įsitikinus, kad galite įveikti kylančią baimę ar nerimą.
- Antidepresantų ir raminamųjų vaistų terapija gali padėti kontroliuoti klaustrofobijos simptomus.
- Gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija ir raumenų atpalaidavimo pratimai gali padėti susidoroti su neigiamomis mintimis ir nerimu.
- Kai kurie natūralūs papildai ir produktai taip pat gali padėti susidoroti su panika ir nerimu. Be to, galite naudoti eterinius aliejus, kurie turi raminamąjį poveikį, pavyzdžiui, levandų aliejų. Tačiau tai tik alternatyviosios medicinos forma.
Paprastai gydymas atliekamas du kartus per savaitę, kuris trunka apie 10 savaičių ar ilgiau. Jei gydymas bus atliktas tinkamai, būsite laisvi nuo klaustrofobijos, kuri labai erzina. Taigi, jei turite šią fobiją, nedvejodami kreipkitės į psichologą ar psichiatrą.
