MBTI testo atsiradimo pradžia
MBTI testas tikriausiai išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais. Tačiau šis testas iš tikrųjų buvo pradėtas nuo Antrojo pasaulinio karo ir pirmą kartą buvo parašytas apie 1940 m. Įkvėptas Carlo Jungo, pirmojo psichologo, padalijusio žmogaus asmenybę į du tipus, idėjų, MBTI pradininkas sukūrė žmogaus asmenybės tipą, kuris tuo metu buvo padalintas į du, būtent intravertus ir ekstravertus. MBTI inicijuoja motinos ir dukters pora. Motina Katherine Cook Briggs ir jos sūnus Isabel Briggs Myers pradėjo analizuoti šio asmenybės testo teoriją, išbandydami ją su savo artimiausia šeima. Tada 20 metų jie toliau tobulino ir kūrė sistemas ir teorijas apie žmogaus asmenybės tipus. MBTI testas nėra teisingas ir neteisingas klausimas. Šis testas sukurtas taip, kad jį atliekantys žmonės suprastų, kas jiems patinka, nepatinka, stipriąsias, silpnąsias puses, karjeros kelius, kaip priimti sprendimus, kaip bendrauti su kitais žmonėmis. Taip pat manoma, kad MBTI testo rezultatai atspindi žmogaus psichologinį požiūrį į pasaulį.Asmenybės pasiskirstymas MBTI teste
MBTI testo rezultatai pagrįsti keturiomis kriterijų grupėmis, būtent:• Ekstraversija (E) ir Introversija (i)
Ekstravertas ir intravertas, yra pirmoji raidė identifikuojant MBTI tyrimo rezultatą. Ekstravertiškiems žmonėms energijos reikia bendravimo su kitais žmonėmis. Kita vertus, intravertai yra žmonės, kuriems reikia laiko vieniems, kad pasisemtų energijos.• Jutimas (Smėlis Intuicija (N)
Ši kriterijų grupė matuoja, kaip žmogus renka informaciją iš supančios aplinkos.Žmonės, kurie renka informaciją naudodami jutimas, yra labiau tikroviški ir sutelkia dėmesį į duomenis bei faktus. Tuo tarpu žmonės, kurie informaciją renka pasitelkdami intuicija, labiau domisi įsivaizduoti ateitį, dalykus, kurie gali nutikti, ir abstrakčias teorijas.
• Mąstymas (T) ir Jausmas (F)
S ir N kriterijų tęsinys yra mąstymas (T) ir jausmas (F). Šis kriterijus atkreipia dėmesį į tai, kaip kažkas priima sprendimus, remdamasis savo mintimis ar intuicija. Žmonės, kurie priima sprendimus remdamiesi mąstymas, pabrėždama savo sprendimus objektyviais duomenimis ir faktais. Tuo tarpu žmonės, kurie pasitiki jausmas, priimdamas sprendimą labiau atsižvelgs į kitų žmonių jausmus.• Sprendžiant (J) ir Suvokimas (P)
Galutinis vertinamas kriterijus yra tai, kaip žmogus bendrauja su jį supančiu pasauliu. Žmonės, kurie linkę vertinti, laikysis struktūriškesnės ir tvirtesnės pozicijos. Tuo tarpu suvokdami mąstantys žmonės yra atviresni, lankstesni ir prisitaikantys. Tada keturios kriterijų grupės suskirstomos į 16 asmenybės tipų, būtent: 16 asmenybių MBTI testo rezultatuose [[susiję straipsniai]]Privalumai ir trūkumai dėl MBTI testo rezultatų tikslumo
Kai sužinojau MBTI testo rezultatus ir perskaičiau paaiškinimą, refleksyviai linktelėjau ir žodis po žodžio sutikau, kas išskaidė mano asmenybę. Arba dėl pasiūlymų, arba iš tikrųjų už tai slypi mokslinis paaiškinimas. Paprastiems žmonėms žinoti paslaptis apie save yra malonus dalykas. Be to, MBTI testo rezultatai paaiškinami labai maloniais, neutraliais ir nevertinančiais žodžiais. Tačiau asmenybės testas neturėtų būti naudojamas kaip formalus etalonas prieš asmenį. Tai galiu lengvai pritaikyti, kai atlieku keistus testus, pavyzdžiui, atspėjau pasirinkto mėgstamo maisto asmenybę. Tačiau, kalbant apie MBTI rezultatus, noriu to ar ne, jaučiuosi priverstas paskelbti save INFJ. Taip pat ir daugelis kitų žmonių, kurie atliko šį testą. Atrodo, kad pamiršau, kad anksčiau taip pat užpildžiau MBTI klausimyną ir rezultatas buvo toks, kad buvau INFP. Skirtingos asmenybės. Tokie pavyzdžiai verčia ekspertus abejoti MBTI testo rezultatų tikslumu. Be to, MBTI iš esmės skirsto žmones tik į dvi kategorijas, būtent intravertus ir ekstravertus. Kai kuriems ekspertams šis vertinimas atrodo per juodas ir baltas. Psichologai teigia, kad norint naudoti psichologinį matavimo įrankį, reikia pasiekti keturis aspektus, būtent:- Patikimumas (galima pasitikėti)
- Galiojimas (tikslus)
- Nepriklausomas (tyrimai atliekami nepriklausomai arba neutraliai)
- Visapusiškas (išsamiai)
- Sutiktumas (polinkis kelti kitų interesus aukščiau savo ir vengti konfliktų)
- Sąžiningumas (įvertinti žmogaus drausmės lygį)
- Ekstraversija (įvertinti asmens polinkį ieškoti išorinės stimuliacijos)
- Atvirumas patirčiai (įvertinti asmens polinkį mąstyti abstrakčiai ir kompleksiškai)
- Neurotizmas (įvertinti asmens polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip baimė, liūdesys, nerimas ir gėda)
Apie kokią asmenybę sakoma sveika?
Wiebke Bleidorn, PhD, psichologijos profesorius iš UC Davis teigia, kad psichologiškai sveiką asmenybę galima apibūdinti šiais bruožais:- Geba jausti ir reikšti emocijas
- Pasitikintys savo sugebėjimais
- Emociškai stabilus
- Sugeba susidoroti su stresu
- Lengva bendrauti
- Draugiškas ir šiltas bendraujant su aplinkiniais
- Būk savimi