Kiekvieno žmogaus organizmas turi biologinį laikrodį, kuris kasdien reguliuoja įvairius fizinius, psichinius ir elgesio pokyčius. Šio organo darbo laikrodis reguliuojamas smegenyse, sudarytose iš tūkstančių nervinių ląstelių, padedančių sinchronizuoti organizmo funkcijas ir veiklą. Kai žmogus gyvena sveiką gyvenimo būdą, organizmo organų darbo laikas gali funkcionuoti optimaliai. Daugeliui dalykų turi įtakos organizmo organų darbo laikas, pavyzdžiui, mieguistumas, alkis, kūno temperatūra, budrumas, hormonų lygis, kraujospūdis ir kasdienė veikla.
Žinoti organizmo organų darbo valandas
Natūralus organizmo darbo valandų ciklas, dar vadinamas biologiniais ritmais, skirstomas į 4 kategorijas:
Pasak žurnalo, cirkadinis ritmas yra 24 valandų ciklas, apimantis fiziologinius ritmus. Šis ritmas reguliuoja žmogaus kūno ciklą, kuris yra jautrus šviesos ir aplinkos pokyčiams, pavyzdžiui, miego laiko nustatymui.
Natūralus ritmas, reguliuojantis, kada žmogus eina miegoti ir atsibunda kas 24 valandas, susijęs su diena ir naktimi
Biologiniai ritmai trumpesniais laikotarpiais ir didesniu dažniu nei cirkadiniai ritmai
infraraudonųjų spindulių ritmas
Biologiniai ritmai, atsirandantys ilgiau nei 24 valandas, pvz., moters mėnesinių ciklas Išoriniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos kūno organų darbo valandoms. Pavyzdžiui, saulės spindulių buvimas, tam tikrų vaistų vartojimas, kofeino vartojimas, kelionės į tolimus skrydžius ir kt.
Kūno organų darbo laiko mechanizmas
Kiekvienas kūno audinys ir organas veikia pagal biologinį ritmą. Žmonėms cirkadinis ritmas yra 24 valandų ciklas, reguliuojantis, kada valgyti, miegoti ir kt. Organizmo organų darbo valandos ne tik paima aplinkui tamsos ir šviesos signalus, bet ir kitus veiksnius. Tokiomis darbo valandomis organizmas gali numatyti, kas nutiks ir ką reikės daryti ryte, po pietų, vakare ir naktį. Iš esmės kūno organų darbo valandos natūraliai egzistuoja tam, kad apsaugotų žmones. Jie signalizuoja, kada laikas pabusti, kada reikia pailsėti, o kada – pailsėti. Nuo ryto iki vakaro, kai žmogus yra produktyviausias, šių organų darbo valandos padeda organizmui veikti optimaliai. Štai kodėl užtikrinant, kad organizmo organai veiktų natūraliai, žmogui bus naudinga visais aspektais, įskaitant ligų prevenciją. [[Susijęs straipsnis]]
Kas atsitiks, jei sutrinka organizmo organų darbo laikas?
Sutrikus organizmo organų darbo laikui, atsiras sutrikimai organizme. Tai gali atsitikti laikinai dėl veiklos, kuri nėra įprasta, arba ilgalaikė dėl poreikių, pvz., profesinio darbo valandų. Kai kurios problemos, kurios gali kilti sutrikus organizmo organų darbo laikui, yra šios:
Jet lag yra cirkadinio ritmo sutrikimas, kai žmogus skrenda didelius atstumus per laiko juostas. Paprastai poveikis yra sunkus miegas, reguliavimas, kada jaustis alkanas ir sotus, sunku susikaupti.
Žmogaus nuotaika gali sutrikti, jei natūralių organų darbo valandos nevyksta optimaliai, pavyzdžiui, niekada nėra saulės spindulių. Dėl to gali atsirasti įvairių psichologinių sutrikimų, tokių kaip depresija, daugialypės asmenybės
, arba sezoninis afektinis sutrikimas (SAD).
Natūralu, kad organizmo organų darbo valandos reguliuoja, kad žmogus naktį miegotų bent 7 valandas. Jei šis natūralus ritmas sutrinka, gali kilti miego problemų, pavyzdžiui, nemiga
. Nors idealiu atveju organizmo organų darbo laikas nesutrikdomas, yra tam tikrų sąlygų, dėl kurių žmogus neturi kito pasirinkimo. Pavyzdžiui, žmonės, dirbantys medicinos personalu, pilotai, vairuotojai, ugniagesiai, žurnalistai ir kt. Jei žmogaus profesijos organų darbo laikas apverčiamas atvirkščiai, pavyzdžiui, aktyvus naktį, o dieną ilsintis, supraskite, kad organizmui prisitaikyti prireikia 3–4 dienų. Norėdami tai padaryti, planuokite šiuos pokyčius kuo sklandžiau, kad kūnas galėtų gerai prisitaikyti. Tačiau atminkite, kad darbas ilgiau nei 12 valandų gali pakenkti sveikatai.
