Psichologinė projekcija: kitų kaltinimas siekiant apsaugoti save

Tarp įvairių žmogaus gynybos mechanizmų projekcija nukreipia nepageidaujamas emocijas nuo savęs į kitus. Ne tik šis jausmas, bet ir tai darantys žmonės gali suversti kaltę kitiems. Maža to, ši savigynos forma taip pat daro prielaidą, kad kiti žmonės jaučia tokius pačius jausmus kaip jie patys. Tai yra, patiriamos emocijos taip pat panašios.

Psichologinės projekcijos kilmė

Projekcijos koncepciją pirmasis pasiūlė Sigmundas Freudas, remdamasis savo patirtimi dirbant su pacientais. Psichoanalizės tėvas matė panašų modelį, kartais pacientas daro prielaidą, kad kiti žmonės turi tokias pačias emocijas kaip jis pats. Jausmų projektavimas kitiems yra tai, kas gali atsitikti natūraliai kaip savigynos forma. Pavyzdžiui, kai kas nors apgaudinėja savo partnerį. Užuot pripažinus, kad jie elgėsi nesąžiningai, buvo daromos prognozės, apkaltinant savo partnerį tuo pačiu. Kitas pavyzdys – kai tau kas nors nepatinka, nutinka taip, kad tu tiki, kad tas žmogus jaučiasi taip pat. Tai žmogaus būdas susidoroti su emocijomis, kurias sunku priimti ar išreikšti. Abipusio nemeilės jausmai logiškiausiai laikomi pateisinimu, savigynos dalimi.

Kas atlieka projekciją?

Projekciją dažnai daro tie, kurie negali susitaikyti su savo trūkumais, o tie, kurie patys savęs nepažįsta. Apkaltinus kitus žmones dėl tų pačių emocijų ir rūpesčių, jie tampa šiek tiek ramesni ir gali ignoruoti tas neigiamas emocijas. Įprotį projektuoti jausmus kitiems taip pat dažnai daro žmonės, kurie nepasitiki savimi ir žema savigarba. Didesniu mastu rasizmas ir homofobija taip pat yra projekcijos formos. Kita vertus, asmenys, galintys susitaikyti su savo nesėkmėmis ir trūkumais, linkę neprojektuoti ir nekaltinti kitų. Jie nejaučia poreikio projektuoti jausmus, nes turi toleranciją patys atpažinti neigiamas emocijas. [[Susijęs straipsnis]]

Kaip tai sustabdyti?

Kiekvienas gali atsidurti projekcijos situacijoje, tiek nuo savęs, tiek kitų apkaltintas. Pavyzdžiui, kai aiškinate sąvoką savo biuro draugams, iš tikrųjų yra bendradarbių, kurie kaltina jus, kad nuolat stumiate save. Tiesą sakant, tai yra kaltintojo požymis. Norint sustabdyti arba išvengti projekcijos, galima atlikti keletą dalykų, įskaitant:

1. Pažink save

Užsirašykite savo silpnybes ir stipriąsias puses. Pirmas žingsnis siekiant išvengti projekcijos – pažinti save, ypač savo silpnybes. Jei reikia, parašykite į žurnalą, kad sužinotumėte daugiau. Ši savirefleksija padeda žmogui pamatyti save objektyviai.

2. Paklauskite kitų žmonių

Jei kas nors iš jūsų artimųjų jus supranta, paklauskite jų, ar kada nors jautėtės numatytas. Užduodami šį klausimą pasirinkite žmones, kurie tikrai leidžia jums jaustis patogiai ir pasitikėti. Būkite atviri ir sąžiningi. Po to protiškai pasiruoškite žinoti atsakymą.

3. Konsultacija

Kartais geriausias būdas atsikratyti įpročio jausti projekciją yra pasikonsultuoti su specialistu. Jie gali padėti nustatyti priežastį, kodėl atsiranda projekcija. Jei projekcija jau sujaukė santykius su kitais žmonėmis, terapeutas taip pat gali padėti taisyti šiuos ryšius. Labai natūralu, kai žmogus nori apsisaugoti nuo neigiamų jausmų ir išgyvenimų. Tačiau kai šis noras apsisaugoti virsta projekcija, gali būti laikas ištirti, kokia yra problemos šaknis. [[susijęs straipsnis]] Tai darant gali padidėti pasitikėjimas savimi. Negana to, galima palaikyti socialinius santykius su kitais žmonėmis iš bendradarbių, partnerių ar draugų. Nebeliko įpročio kaltinti kitus. Norėdami toliau aptarti projekcijos įprotį, kuris gali likti nepastebėtas, paklauskite gydytojo tiesiai SehatQ šeimos sveikatos programėlėje. Atsisiųskite dabar adresu „App Store“ ir „Google Play“..