Vengiantis asmenybės sutrikimas (AVPD) yra ilgalaikis elgesio modelis, susijęs su socialiniu slopinimu, netinkamumo jausmu ir jautrumu atstūmimui. AVPD yra vienas iš labiausiai paplitusių asmenybės sutrikimų tipų. AVPD sergantys žmonės dažnai jaučiasi beverčiai, pernelyg gėdijasi, labai bijo suklysti ir būti atstumti. Galiausiai ši sąlyga gali trukdyti ją patyrusių žmonių gyvenimui ir darbui. Drovumas ir baimė suklysti gali priversti AVPD sergančius žmones vengti svarbių situacijų, įskaitant nenorą būti socialinėje ar darbo situacijoje. Ši būklė gali turėti įtakos jų santykiams su kitais žmonėmis. Žmonės, sergantys AVPD, bendraus tik su žmonėmis, kurie, kaip manoma, neduoda atstūmimo.
Simptomas vengiantis asmenybės sutrikimas
Kenčiantis
vengiantis asmenybės sutrikimas paprastai turi pernelyg didelį drovumą. Jie taip pat labai jautrūs kritikai. Šis elgesio sutrikimas taip pat yra susijęs su nerimo ir paranojiniais sutrikimais. Simptomai, susiję su
vengiantis asmenybės sutrikimas apima:
- Lengvai įžeidžiamas dėl kritikos ar nepritarimo
- Neturi artimų draugų
- Jaučiasi nenoras bendrauti su kitais žmonėmis
- Vengti veiklos ar darbo, susijusio su kontaktu su kitais žmonėmis
- Per didelis drovumas socialinėse situacijose dėl baimės pasakyti ar padaryti ką nors ne taip
- Per didelis mąstymas apie galimas rizikas
- Vengti romantiškų santykių ar dalytis intymiais jausmais
- Kai įsitrauksi į romantiškus santykius, elgsis santūriai
- Jaučiasi socialiai nekompetentingas, žemas savęs vertinimas arba nepatrauklus kitiems
- Nenori rizikuoti ar išbandyti naujų dalykų, bijodamas būti gėdingam
- Vengti socialinių situacijų, bijodami būti atstūmimo
- Turi poreikį patikti kitiems
- Venkite konfliktų
- Nerimas socialinėse situacijose
- Venkite priimti sprendimus
- Ekstremalus savęs suvokimas
- Dažnai nepavyksta užmegzti socialinio kontakto
- Elgiasi išsigandęs ir įsitempęs
- Jaučiasi bejėgis
- Labai jautrus neigiamam vertinimui
- Trūksta tvirtumo
- Sunku pasitikėti kitais
- Neutralios situacijos klaidingai interpretavimas kaip neigiamas
- Jokių artimų draugų ir socialinių tinklų
- Izoliuokite save.
Priežastis vengiantis asmenybės sutrikimas
Iki šiol tiksliai nežinoma, kas sukelia
vengiantis asmenybės sutrikimas. Yra įtarimų, kad genetiniai, aplinkos, socialiniai ir psichologiniai veiksniai turi įtakos formuojant asmens AVPD sutrikimą. Be to, yra keletas rizikos veiksnių, dėl kurių žmogui didesnė rizika susirgti AVPD sutrikimais.
- Patirti emocinę prievartą
- Dažnai sulaukia kritikos
- Sulaukia pašaipų
- Tėvų meilės ir auklėjimo trūkumas vaikystėje
- Bendraamžių atmetimas.
Venkite asmenybės sutrikimo dažniausiai prasideda kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje, kuriai būdingas gėdos jausmas, izoliacija, svetimų ar naujų vietų vengimas. Dauguma žmonių, kurie yra drovūs ankstyvame gyvenime, linkę atsikratyti tokio elgesio, tačiau tie, kuriems išsivysto AVPD, tampa dar drovesni, kai sulaukia paauglystės ar suaugusiųjų. [[Susijęs straipsnis]]
Tvarkymas vengiantis asmenybės sutrikimas
Venkite asmenybės sutrikimo gali būti sunku gydyti, nes sutrikimas turi ilgalaikį elgesio modelį. Tiesą sakant, nedaugelis žmonių, sergančių AVPD, sunkiai tai suvokia ir jaučia, kad jiems nereikia psichologinės terapijos ir konsultacijų. Nors AVPD simptomai gali būti palengvinti, jei sėkmingai atliekamas tinkamas gydymas. Štai keletas gydymo būdų, kuriuos galima atlikti gydant AVPD.
1. Konsultavimas
Gydymas terapijos arba konsultavimo forma
vengiantis asmenybės sutrikimas galima atlikti:
Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija gali būti naudinga atpažįstant nepalankius mąstymo modelius ir juos keičiant.
Psichodinaminė terapija atliekama siekiant suvokti, kaip praeities patirtis, skausmas ir konfliktai gali prisidėti prie esamų simptomų atsiradimo ir kaip juos spręsti.
Schemų terapijoje naudojamas integruotas požiūris, pagrįstas kognityvinės elgesio terapijos ir kitų terapinių metodų pagrindu. Scheminės terapijos tikslas – pagerinti AVPD sergančių asmenų kasdienį gyvenimą, remiantis ankstyva netinkama adaptacija (ankstyva gyvenimo patirtimi). Pacientas ir terapeutas stengsis atskleisti emocinius poreikius vaikystėje, kurie nebuvo patenkinti, taip pat vėliau dėl to susiformavusius nenaudingo elgesio modelius. Schemų terapija padės rasti sprendimus, kaip patenkinti emocinius poreikius, neįtraukiant destruktyvių įpročių.
2. Narkotikai
Šiuo metu nėra specialiai gydyti skirto vaisto
vengiantis asmenybės sutrikimas. Tačiau vaistai gali būti skirti gydyti kitus susijusius sutrikimus. Pavyzdžiui, jei asmuo, sergantis AVPD, taip pat turi depresiją ar nerimą, gali būti skiriami antidepresantai. Šie vaistai gali padėti pagerinti nuotaiką ir anhedoniją (negalėjimą jausti malonumo), sumažinti nerimo simptomus ir sumažinti jautrumą atmetimui. Gydymas psichoterapija ir vaistais yra veiksmingesnis būdas nei vieno iš jų naudojimas. Jei turite daugiau klausimų apie asmenybės sutrikimus, galite nemokamai paklausti savo gydytojo tiesiogiai SehatQ šeimos sveikatos programoje. Atsisiųskite „SehatQ“ programą dabar iš „App Store“ arba „Google Play“.
